Vokietijos ekonomikos krizė vis stipriau smogia šalies pramonei, o ypač automobilių sektoriui. Pranešama, jog vos vienerius metus prarasta daugiau nei 100 tūkst. darbo vietų, o gamybos apimtys birželį nukrito iki žemiausio lygio nuo pandemijos laikų.
Statistika rodo, kad 2025 metų birželio pramonės gamyba realiai sumažėjo 1,9 proc., o tai blogiausias rezultatas nuo 2020 metų gegužės, kai COVID-19 krizė paralyžiavo ekonomiką.
Didžiausias nuosmukis fiksuojamas automobilių pramonėje, kuri susiduria su mažėjančia elektromobilių paklausa Europoje, didėjančia Kinijos konkurencija ir milžiniškomis sąnaudomis, susijusiomis su perėjimu prie elektromobilumo.
Per metus šiame sektoriuje netekta 45,4 tūkstančio darbo vietų. Vokietijos statistikos tarnybos duomenimis, 2025 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje pramonėje dirbo 5,46 mln. žmonių, o tai 1,8 proc. mažiau nei prieš metus.
Ekspertai įspėja, kad prie esamo nuosmukio prisideda ne vien tik rinkos pokyčiai. Kaip pabrėžė Vokietijos automobilių valdymo centro atstovas Stefanas Bratzelis, situaciją blogina ir augančios energijos kainos, sudėtinga biurokratija bei prastėjanti konkurencingumo aplinka.
Anot Vokietijos automobilių pramonės asociacijos, išgyventi galės tik stiprias pozicijas tarptautinėse rinkose turinčios įmonės.
Tarp didžiausių nukentėjusiųjų yra Vokietijos automobilių milžinė „Volkswagen“. Siekdama mažinti išlaidas ir optimizuoti gamybos procesus, įmonė planuoja masines darbuotojų atleidimo bangas bei dalies gamyklų uždarymą.
Į taupymo priemones įtraukti net aukščiausio lygio vadovai, kuriems mažinami atlyginimai. Problemos palietė ir „Audi“. 2025 metų kovą paskelbta apie dar vieną etatų mažinimo etapą. Gautos lėšos nukreipiamos į naujų elektromobilių modelių kūrimą.
Bendrovės generalinis direktorius Gernotas Döllneris pabrėžė, kad įmonė privalo tapti lankstesnė ir efektyvesnė, kad galėtų išlaikyti konkurenciją. „Porsche“ taip pat pranešė apie planus atsisveikinti su beveik 2 tūkstančiais darbuotojų.
Šios kompanijos pardavimams kenkia ne tik krintanti elektromobilių paklausa ir silpna rinka Kinijoje, bet ir galimas naujos JAV administracijos muitų įvedimas Europos Sąjungos produktams.
Krizė giliai įsirėžė ir į automobilių dalių tiekimo grandinę. 2024-aisiais finansinių sunkumų neišvengė tokie gigantai kaip „Bosch“, paskelbęs apie 5 tūkst. darbo vietų mažinimą, bei kiti didieji, tokie kaip „ZF Friedrichshafen“, „Michelin“ ir „Continental“.
Dalis įmonių jau balansuoja ties bankroto riba, o pranešimai apie naujus nemokumo atvejus pasirodo beveik kasdien.
Bendra situacija rodo, kad Vokietijos automobilių pramonė atsidūrė ties pelningumo riba. Jei rinkos sąlygos artimiausiu metu nepagerės, ši pramonės šaka gali patirti didžiausią struktūrinę transformaciją per pastaruosius dešimtmečius.
