Laikas.lt
Parengta pagal guardian.co.uk informaciją
Nuotrauka Ashley Savage
Kristen Tedder, bičiulių vadinama Tutu, net netūrėjo minties tiesiog susitaikyti su krūties vėžiu ir bandyti ramiai įveikti ligą. Menininkės paskutinysis projektas Punk Cancer labai atviras, kartais nepagarbus, visiškai pankiškas ir neturintis nė trupinėlio įkyriai rausvos: „Rausvas ir pūkuotas krūties vėžio įvaizdis man netiko, tad aš susikūriau naują,“ – pasakoja Tutu.
Moteris aiškina, kad „krūties vėžys yra jos kūno dalis, kuri jai padėjo geriau suprasti gyvenimąir už tai ji savo vėžį myli, bet vistiek norėtų jam išspardyti užpakalį.“ 45 – erių metų moteris vilki marškinėliais, kuriuose pavaiduota ji pati, akivaizdžiai matosi, kad ji nebeturi vienos krūties, o ant marškėlių netvarkingai užrašyta: „Vėžys užknisa: Kovok su juo, Mylėk jį, Gyvenk juo, Išgyvenk.“
Tutu siluetas buvo paimtas iš parodos, kurią ji surengė su fotografe Ashley Savage. Pirmosios nuotraukos atsirado dar 2009 – aisiais, kuomet Tutu buvo pirmą kartą diagnozuotas krūties vėžys ir ji pozavo apsinuoginusi ant stalo, ant kurio pati vėliau buvo švitinama. Užfiksuota ir kaip Tutu skutosi plaukus dar prieš chemoterapiją. Deja, bet ne visos nuotraukos kupinos protesto ir kovos – yra ir tokių, kuriose moteris nusilpusi ar praradusi viltį.
Kanadiečiai sukūrė dokumentinį filmą Pink Ribbons, Inc, kuris skelbia panašią mintį, kaip ir Tutu kampanija – jie siekia parodyti industriją, kuri formuoja dažnai netinkamą krūties vėžio įvaizdį. Dokumentikoje parodomi kritikų intervių, kurie taip pat nepritaria vėžio rausvinimui. Viena iš ilgalaikių aktyvisčių Barbara Ehrenreich, kuriai neseniai buvo diagnozuotas krūties vėžys, teigia: „Aš norėčiau, kad būtų galima kalbėti su visomis šią ligą išgyvenančiomis moterimis. Man šlykštus bandymas paversti krūties vėžį moterišku ir normaliu. Tame nieko normalaus, tai baisu.“
Filmo prodiuserė Ravida Din pasakoja, kad korporacijos persistengė įvilkdamos siaubingą ligą į rausvą kaspinėlį. Tiesa ta, kad kaspinėlis iš pradžių buvo oranžinis ir jį 1990 – aisiais sugalvojo aktyviai politikoje veikianti Charlotte Haley – anuomet 68 – erių metų moteris siekė visuomenei parodyti, kad Nacionalinis JAV Vėžio institutas šios ligos prevencijai skiria tik 5% lėšų. Kosmetikos ir parfumerijos korporacijai Estée Lauder panorus savo akcijai, nukreiptai prieš krūties vėžį, panaudoti Charlotte logotipą moteris atsisakė teigdama, kad jai tai panašu į komerciją. Korporacija kaspinėlio spalvą pakeitė į rausvą nustačiusi, kad ši spalva žmonėms asocijuojasi su paguoda ir grėsmės nebuvimu – su viskuo, ko savyje neturi vėžio diagnozė.
Dokumentinio filmo kūrėjai ne tik kalba apie keistokai saldų krūties vėžio įvaizdį, bet ir nori visuomenę priversti susimąstyti: „Kiek galima rinkti pinigus ir juos kažkam perduoti. Reikėtų pagalvoti, kur mes norime nukreipti lėšas. Ar jums atrodo normalu, kad praktiškai visi pinigai skiriami farmacininkams ir naujų vaistų kūrimui? Kodėl beveik niekas (tam iki šiol skiriama mažiau nei 5% lėšų) nebando išsiaiškinti kaip ir kodėl vėžiu susergama?“
Dar viena akyvistė, 42 – ejų Annie Middleton, sužinojo, kad serga vėžiu kiek daugiau nei prieš dešimtmetį. Gydymo proceso eigoje jai buvo pašalintos abi krūtys, o dabar ji atsigauna po krūtų rekonstrukcijos operacijos. Moteris pasakoja, kad tuomet ji jautėsi lyg būtų įmesta į „rausvajį klubą“. 2004 – aisiais moteris surengė parodą, kurią pavadino Modern Amazons. Pasakojama, kad karingosios amazonės nusipjaudavo vieną krūtį, kad galėtų patogiau šaudyti iš lanko. Annie parodos nuotraukose buvo įamžintos moterys, kurios neteko krūtų kovodamos su vėžiu. Pristatytos 30 – ies realių moterų istorijų ir taip pat buvo gilinamasi į klaidingo finansavimo problemą – pernelyg didelės lėšos vaistų kūrimui ir menkas dėmesys ligos atsiradimui bei prevencijai.
Grįžtant prie šiandienos istorijos pagrindinės herojės, pankiškai į vėžį žiūrinčios Tutu… Milijardai išleisti vaistų kūrimui moters nebeišgelbės – vėžys išplito į jos kaulinį audinį ir jai laiko liko nebedaug. Nepaisant to, Tutu savo likusį laiką nori panaudoti parodydama moterims, kad galima elgtis kitaip: „Nesakau, kad reikia garsiai reikštis, kaip dariau aš. Tik sakau, kad išleisti emocijas ir pasakyti, kaip tu tikrai jautiesi visada padeda.“
