Skaičiuojama, kad pasaulyje apie 14 mln. žmonių dalyvauja piliečių moksle – veikloje, kuri suteikia galimybę visuomenės nariams, nebūtinai esantiems profesionaliais mokslininkais, prisidėti prie įvairių tyrimų. Ekspertai pastebi, kad nors piliečių mokslas pasaulyje sparčiai populiarėja, Lietuvoje tai dar tik besiformuojanti sritis, o žmonių įsitraukimas į tyrimus išlieka nedidelis.
Į tokius tyrimus galima įsitraukti įvairiais būdais – pavyzdžiui, naudojantis specialiomis programėlėmis fiksuoti oro taršos židinius ar invazines rūšis mieste. Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) sociologijos doktorantės Inetos Simonaitės teigimu, taip surinkti duomenys padeda mokslininkams ir savivaldybių atstovams greičiau priimti sprendimus aplinkosaugos ir kitais visuomenei svarbiais klausimais.
„Žmonių susidomėjimas šiais tyrimais nėra itin didelis, todėl svarbu suprasti, kokie veiksniai skatintų prisijungti prie tyrimų ir tapti reikšminga mokslo dalimi“, – sako I. Simonaitė.
Nauda ir patiems dalyviams
Pirminiai moksliniai tyrimai rodo, kad visuomenės įsitraukimą į piliečių mokslą lemiančius veiksnius galima suskirstyti į dvi motyvacijų grupes – išorinę ir vidinę. Pasak I. Simonaitės, piliečių mokslas išsiskiria tuo, kad dalyviai ne tik prisideda prie mokslinių sprendimų, bet ir gauna realios naudos: naujų žinių, ryšių, patirties, pripažinimo, o svarbiausia – gali padėti spręsti jiems patiems aktualias problemas.
„Žmonės daug aktyviau įsitraukia į mokslinius tyrimus, kai aiškiai mato savo dalyvavimo prasmę ir rezultatus. Todėl svarbu ne tik rinkti iš gyventojų duomenis apklausų metu, bet ir parodyti, kaip jų indėlis padeda spręsti realias problemas“, – akcentuoja KTU doktorantė.
Ne mažiau svarbu, kad dalyviai jaustųsi tikrais mokslininkų partneriais. I. Simonaitės teigimu, žmonės nori ne tik užpildyti apklausą, bet ir suprasti, kaip buvo naudojami jų duomenys, dalyvauti rezultatų aptarime ar net prisidėti prie tyrimo klausimų kūrimo.
„Grįžtamasis ryšys, padėkos, sertifikatai ar tiesiog nuoširdus paaiškinimas, ką pavyko pasiekti, gali tapti labai svarbia motyvacija dalyvauti. Tarptautinė patirtis rodo ir tai, kad įsitraukimą didina patogios skaitmeninės platformos: kuo lengviau žmonės gali prisijungti, fiksuoti pastebėjimus ar matuoti aplinkos rodiklius, tuo aktyvesnis tampa jų dalyvavimas. Tad geriausiai veikia iniciatyvos, kurios yra prieinamos, prasmingos ir matomos“, – teigia I. Simonaitė.
Patirtis užsienyje – galimybė pažvelgti kitaip
Inetą Simonaitę tęsti studijas doktorantūroje paskatino noras gilintis į visuomenines problemas ir galimybė idėjomis dalytis su akademine bendruomene, turinčia sukauptą vertingą patirtį. Nors doktorantūros studijos atveria daug galimybių, ypač reikšminga, anot jos, buvo patirtis stažuotėse užsienyje.
„Pasitaikius progai išvykau į Centrinį Floridos universitetą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Stažuotės metu kartu su profesoriumi Thomu Bryer siekėme suprasti, kas skatina arba riboja JAV visuomenės įsitraukimą į universitetuose vykdomus tyrimus“, – pasakoja I. Simonaitė.
Pasibaigus stažuotei bendradarbiavimas su profesoriumi nesibaigė. Šiuo metu, jau sugrįžusi į Lietuvą, KTU doktorantė atlieka interviu su amerikiečiais. Tikimasi, kad surinkti duomenys ateityje padės geriau suprasti ne tik JAV, bet ir Lietuvos visuomenės įpročius bei veiksnius, skatinančius įsitraukti į piliečių mokslą.
„Manau, kad tarptautinės galimybės labai praplečia akiratį ir padeda pamatyti, kaip akademiniai procesai veikia už mūsų institucijos ribų. Tai puiki proga plėsti profesinius ryšius, sutikti panašių interesų turinčių mokslininkų ir kurti bendradarbiavimą, kuris ateityje gali išaugti į bendrus projektus ar tyrimus“, – įsitikinusi KTU doktorantė.
