Kauno technologijos universiteto (KTU) tarpdisciplininiame prototipavimo laboratorijų centre „M-Lab“ šių metų pavasarį atidarytoje Lustų akademijoje jau skinami pirmieji mokslo vaisiai – studentams pavyko sukurti puslaidininkinę sistemą.
Į lustų projektavimą pasinėrę KTU magistrantai Aidas Astrauskas, Benas Česnauskas ir Tomas Bakšys džiaugiasi bendru komandos pasiekimu ir jau planuoja kitus projektus.
Vos per mėnesį KTU Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centro (TiFEC) magistrantai suprojektavo lustą, kurio gamybą įgyvendino partneriai iš Leibnico inovatyvios mikroelektronikos instituto (IHP) Vokietijoje.
Ši partnerystė suteikė KTU studentams unikalią galimybę dirbti su pažangiausiais atvirojo kodo mikroschemų projektavimo ir modeliavimo įrankiais, naudojant „IHP OpenPDK“ modulius.
Nuo idėjos iki realaus gaminio
„Lustų technologijos – bene sudėtingiausia sritis, kurioje gali dirbti inžinierius. Šis projektas leido mums pereiti visą projektavimo grandinę – nuo schemos iki realaus gaminio. Lietuvoje su tokiais atvirojo kodo įrankiais dirbome turbūt pirmieji. Nors neturėjome daug laiko, greitai išmokome jais naudotis – per mėnesį suprojektavome, atidavėme gamybai ir jau turime rezultatą“, – pasakoja komandos nariai.
KTU „M-Lab“ infrastruktūra Lustų akademijos nariams leidžia kurti tiek paprasčiausius, tiek sudėtingus lustus, juos realizuoti kaip prototipus arba parengti gamybai. Čia studentai gali įvaldyti įvairias lustų projektavimo technologijas, naudojamas pasaulio rinkos lyderių.
„Sukurtą sistemą bus galima naudoti ne tik bandymams, bet ir realiems TiFEC kuriamiems produktams. Dėl pasiekto miniatiūrizavimo lygio ji gali būti integruota ir į sudėtingas sistemas. Atsiveria labai daug naujų galimybių“, – įsitikinusi kūrėjų komanda.
Siekiant įvertinti studentų sukurtų lustų parametrus, jie ir toliau bus testuojami KTU „M-Lab“ įsikūrusiame prototipavimo ir bandymų centre „Proto Lab“. Čia dirbančios komandos patirties semiasi ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinių įmonių specialistai.
„Lustai yra labai maži. Juos išmatuoti neiškreipiant parametrų yra sudėtinga – reikia specifinių žinių ir tinkamos įrangos. Išmatavę švariajame kambaryje, galėsime palyginti gautus rezultatus su modeliavimo duomenimis“, – aiškina projekto inžinieriai, kurie jau planuoja tolesnius darbus – keitiklių kūrimą.
„Proto Lab“ komandos dirba tarptautinėse įmonėse ir sukauptą patirtį sėkmingai perduoda Lietuvos mokslininkams bei pramonės atstovams.
Neatsilieka ir visa KTU TiFEC komanda – ji nuolat kelia savo kompetencijas mokymuose Lietuvoje ir užsienyje. Per paskutinį KTU organizuotą seminarą partneriai iš IHP pasidalijo naujausiomis lustų projektavimo ir kitų technologijų žiniomis.
TiFEC tyrėjai neseniai „RISC-V“ platformoje suprojektavo procesorių, kuris jau perduotas gamybai.
Vertinga tarptautinė patirtis
KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) inžinierė ir TiFEC projekto ekspertė dr. Agata Romanova Dresdene dalyvavo „Taivano – Europos lustų inovacijų forume“. Čia pagrindiniams Taivano ir Europos pramonės, valdžios ir akademinės bendruomenės atstovams buvo pristatytos naujausios puslaidininkių technologijų tendencijos ir galimos bendradarbiavimo kryptys.
Forumo metu dr. A. Romanova susitiko su Taivano puslaidininkių tyrimų instituto generaliniu direktoriumi Chien-Nan Liu ir aptarė bendrų KTU ir Taivano mokslininkų projektų perspektyvas.
Dresdene šiuo metu įgyvendinamas bendras Taivano lustų gamybos bendrovės „TSMC“, „Bosch“, „Infineon“ ir „NXP“ projektas – statoma puslaidininkių gamykla, kuri turėtų reikšmingai prisidėti prie Europos technologijų pramonės augimo. Bendra projekto vertė siekia daugiau kaip 15 mlrd. eurų.
„Vokietija šiandien tampa vienu svarbiausių puslaidininkių gamybos centrų Europoje. Dresdene statoma bendrosios įmonės „ESMC“ puslaidininkių gamykla neabejotinai bus didžiulis postūmis ne tik siekiant išvengti tiekimo grandinės trikdžių, bet ir įgyvendinant Europos lustų aktą – iki 2030 m. padvigubinti lustų gamybą Europoje“, – pabrėžia KTU EEF dekanas prof. Mindaugas Žilys.
Tikimasi, kad šios „ESMC“ gamyklos atsiradimas regione, arčiau Lietuvos, kartu su užmegztomis tarptautinėmis partnerystėmis sustiprins ir mūsų šalies puslaidininkių kompetencijų ekosistemą bei padės Lietuvai siekti tikslo tapti viena iš Europos puslaidininkių technologijų inovacijų lyderių.
Investicija į ateitį
Augant puslaidininkių ekspertų paklausai, KTU ir toliau nuosekliai investuoja į lustų technologijų srities specialistų rengimą.
Jau sausį universitete startuoja nauja Talentų akademijos programa „SKILLed ChipTech“, kurioje, bendradarbiaujant su Lustų akademija, studentai galės įgyti reikiamų kompetencijų lustų gamybos ir diegimo srityje.
Specializuotos programos dalyviai ne tik gaus visapusišką ugdymą ir finansines paskatas, bet ir turės galimybę realizuoti save bendraujant su įmonių atstovais, dalyvaujant projektuose, hakatonuose, mokymuose bei veiklose su bendraminčiais.
„Lustų technologijas išmanančių specialistų trūksta jau dabar. Norėdami užtikrinti tvarią šalies puslaidininkių ekosistemą, turime ne tik kelti esamų specialistų kompetencijas, bet ir ugdyti jaunuosius mokslininkus, kurie prisidėtų prie sėkmingo lustų pramonės vystymosi Lietuvoje“, – teigia prof. M. Žilys.
Projektą „Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centras (TiFEC)“ Nr. S-A-UEI-23-1 finansuoja Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija valstybės biudžeto lėšomis pagal programą „Universitetų ekscelencijos iniciatyva“.
