Europa ir Lenkija turi būti pasirengusios naujiems Rusijos išpuoliams bei eskalacijos bangoms. Tokį perspėjimą pateikė Europos Sąjungos gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius interviu metu, pabrėždamas, kad dabartinė gynybos infrastruktūra dar nėra pakankama.
Pasak jo, rugsėjo 10 dieną įvykęs incidentas, kai apie 20 Rusijos bepiločių orlaivių pažeidė Lenkijos oro erdvę, buvo ne atsitiktinumas.
Anot Kubiliaus, tai yra provokacija arba bandymas patikrinti NATO reakciją. Šis išpuolis turėtų būti aiškus signalas visai Europai – reikia ruoštis hibridinio karo metodams ir galimiems rimtesniems iššūkiams iš Maskvos pusės.
Būtina kurti, o ne ieškoti kaltų
Kalbėdamas apie Europos saugumo trūkumus, Kubilius pabrėžė, jog svarbiau galvoti apie tai, ką reikia daryti dabar, nei analizuoti, kodėl tam tikros priemonės dar nėra įgyvendintos.
Pavyzdžiui, dronų sienos koncepcija, kuri būtų gynybinis atsakas į augančią Rusijos bepiločių grėsmę, vis dar nėra pilnai įgyvendinta. Tačiau vietoj kaltų paieškos, būtina telktis ties sprendimais, kurie būtų įgyvendinti kuo greičiau.
„Turime koncentruotis į tai, ko reikia dabar, o ne tik klausti, kodėl kai kurie sprendimai nebuvo priimti anksčiau“, – kalbėjo komisaras.
Jo teigimu, Europa dar neturi visų reikiamų pajėgumų, kad galėtų efektyviai gintis nuo karo grėsmių. „Turime sparčiai vystytis, nes Rusija tai daro nuolat“, – teigė Kubilius.
Hibridinis karas tampa nauja realybe
Pasak Europos Komisijos atstovo, hibridinis karas – tai ne ateities grėsmė, o dabarties realybė. Maskva vis dažniau taiko tokius metodus, kaip dezinformacija, kibernetiniai išpuoliai, energetinės krizės sukėlimas ar net tiesioginiai išpuoliai prieš valstybių infrastruktūrą.
Kalbėdamas apie artėjančius iššūkius, Kubilius paminėjo ir Moldovą – valstybę, kuri pastaruoju metu susiduria su vis didesniu Rusijos spaudimu. Prezidentė Maia Sandu jau ne kartą viešai perspėjo apie masinę Maskvos įtaką ir mėginimus paveikti Moldovos rinkimus bei destabilizuoti šalies kursą link Europos Sąjungos.
„Rusija naudoja visas hibridinio karo priemones labai atvirai“, – pabrėžė komisaras, išreikšdamas viltį, kad Moldovos gyventojai išlaikys proeuropietišką kryptį nepaisant išorinio spaudimo.
Lenkija – NATO priekinė linija
Lenkija jau dabar atsidūrė NATO rytinės sienos priešakyje. Vis dažniau šalies oro erdvėje fiksuojami bepiločių orlaivių pažeidimai bei informacinės atakos. Kubiliaus manymu, tai tik įžanga į dar didesnius iššūkius.
„Europa turi būti pasiruošusi ne tik fizinei agresijai, bet ir informaciniams, technologiniams bei psichologiniams išpuoliams“, – sakė jis. Šių grėsmių ignoravimas gali turėti skaudžių pasekmių visai Bendrijai, ypač turint omenyje, kad Rusija nevengia eksperimentuoti su naujomis taktikomis net ES teritorijoje.
Reikia ne tik NATO, bet ir vieningos ES gynybos
Nors NATO lieka pagrindine Europos gynybos atrama, Kubilius pabrėžė, kad Europos Sąjunga taip pat turi turėti savarankiškus mechanizmus. Tai apima ne tik bendrą politiką, bet ir praktines priemones, tokias kaip investicijos į gynybos pramonę, karinę infrastruktūrą, inovacijas bei personalo rengimą.
Komisaras ragino didinti bendrą karinį finansavimą, skatinti valstybių narių bendradarbiavimą ir kurti bendrą veiksmų planą, kaip reaguoti į hibridines bei konvencines grėsmes.
Pabaigos dar nematyti
Karas Ukrainoje tęsiasi jau beveik ketverius metus, o Rusijos agresija neslopsta. Europai būtina išlikti budriai, išmokti iš praeities pamokų ir veikti išvien. Tik koordinuota ir ryžtinga politika gali užtikrinti, kad ES liktų saugi ir atspari ateities grėsmėms.
Pasak Kubiliaus, Europos saugumas šiandien reikalauja ne tik ginklų, bet ir politinės valios. Jei to nebus – rizikuojama, kad žemynas taps ne veiksmo, o pasekmių scena.
