Mokslininkų tyrimas atskleidė stulbinantį atradimą: tarp naujagimių ir Alzheimerio liga sergančių asmenų egzistuoja vienas bendras biologinis požymis. Abu šie labai skirtingi gyvenimo tarpsniai pasižymi padidėjusiu specifinio baltymo, fosforilinto tau baltymo, kiekiu kraujyje.
Šis atradimas keičia supratimą apie Alzheimerio biomarkerius ir žmogaus smegenų vystymąsi. Tau baltymas, o tiksliau jo fosforilinta forma, žymima kaip p-tau217, yra vienas pagrindinių biologinių rodiklių, susijusių su Alzheimerio liga.
Šis baltymas įprastai padidėja, kai smegenyse ima formuotis kenksmingi amiloido ir tau sankaupų dariniai, kurie pažeidžia smegenų ląsteles ir lemia atminties bei kognityvinių funkcijų praradimą. Todėl jo buvimas kraujyje dažnai laikomas ligos pradžios ženklu.
Kodėl šis baltymas randamas ir kūdikių kraujyje?
Tyrime, kuriame dalyvavo daugiau nei 400 žmonių, nuo neišnešiotų kūdikių iki vyresnio amžiaus suaugusiųjų, įskaitant Alzheimerio pacientus, buvo nustatyta, kad p-tau217 koncentracija buvo aukščiausia būtent naujagimių kraujyje. Dar labiau stebino faktas, kad šis kiekis viršijo net Alzheimerio liga sergančių žmonių rodiklius. Neišnešioti kūdikiai turėjo dar aukštesnį šio baltymo lygį, o jo koncentracija palaipsniui mažėjo per pirmuosius gyvenimo mėnesius.
Tai rodo, kad fosforilintas tau baltymas kūdikiams reikalingas sveikam smegenų vystymuisi. Jis greičiausiai padeda formuotis neuronų jungtims, augti nervų ląstelėms ir užtikrina greitą protinę brandą pirmosiomis gyvenimo savaitėmis. Kitaip tariant, tas pats baltymas, kuris vėlesniame amžiuje gali rodyti smegenų irimą, kūdikiams yra vystymosi raktas.
Skirtingas baltymo vaidmuo skirtinguose gyvenimo etapuose
Vienas įdomiausių šio tyrimo aspektų yra tai, kad tas pats biologinis elementas, p-tau217, turi dvi visiškai skirtingas funkcijas, priklausomai nuo amžiaus. Kūdikiams jis svarbus kaip smegenų augimą palaikantis veiksnys, o vyresnio amžiaus žmonėms jis signalizuoja apie neurodegeneracinius pokyčius. Tai leidžia daryti prielaidą, kad žmogaus organizmas jaunystėje turi įgimtą gebėjimą susidoroti su šiuo baltymu be žalingų pasekmių.
Kyla klausimas, kodėl su amžiumi ši apsauga išnyksta? Kodėl tai, kas kadaise buvo naudinga, virsta grėsme?
Galimybė naujam Alzheimerio ligos gydymui
Tyrėjai tiki, kad giliau supratus, kaip kūdikių organizmas kontroliuoja p-tau217, bus galima sukurti naujus metodus, kaip šį baltymą stabilizuoti vyresniame amžiuje. Jei pavyktų atkurti arba imituoti natūralius smegenų apsaugos mechanizmus, tai galėtų tapti proveržiu gydant Alzheimerį ar pristabdant jo progresavimą.
Šis atradimas atveria duris naujai gydymo krypčiai, vietoj kovos su baltymo pasekmėmis būtų siekiama išmokti, kaip žmogaus organizmas kadaise sugebėjo šį baltymą panaudoti vystymuisi, o ne ligai skatinti.
Kuo svarbus šis atradimas šiandien?
Kadangi p-tau217 baltymas vis plačiau naudojamas kaip Alzheimerio diagnostikos priemonė, svarbu suprasti, kad jo padidėjimas ne visada reiškia ligą. Ši žinia yra ypač aktuali tiriant kraujo mėginius klinikiniuose tyrimuose ir kuriant vaistus. Gali būti, kad kai kuriais atvejais padidėjęs p-tau217 neturi nieko bendro su amiloido plokštelėmis, o tai keičia diagnostikos ir gydymo paradigmas.
Apibendrinant, tyrimas atskleidė, kad viena medžiaga mūsų organizme gali atlikti tiek teigiamą, tiek neigiamą vaidmenį, priklausomai nuo gyvenimo laikotarpio. Naujagimių aukštas p-tau217 lygis nėra grėsmė, o veikiau sveikas smegenų vystymosi ženklas. Šis atradimas gali padėti sukurti naujus gydymo būdus, paremtus natūraliais žmogaus biologiniais mechanizmais.
