Laikas.lt
Kontraceptinės tabletės yra ne tik veiksmingos, bet ir naudingos sveikatai. Jas vartojančios jaunos moterys sumažina riziką ateityje susirgti gimdos ir kiaušidžių vėžiu. Apie tai neseniai lietuvių kalba pasirodžiusioje knygoje „Ką pamatė šuo: ir kiti nuotykiai“ rašo bestselerių autorius Malcolmas Gladwellas.
Knygoje rašytojas pasakoja apie JAV mokslininką, ginekologą Johną Rocką, kuris praėjusio amžiaus septintajame dešimtyje išrado kontraceptines tabletes ir nesėkmingai bandė įtikinti Katalikų bažnyčią, jog tai – „natūralus“ gimimų kontrolės metodas.
Kaip teigia M. Gladwellas, bandydamas suderinti savo išradimą su bažnyčios nuostatomis, J. Rockas padarė klaidą. Tiesa, tai nebuvo sąmoninga klaida: jis negalėjo žinoti, kad ateities moksliniai tyrimai įrodys, jog kontraceptinės tabletės gali užkirsti kelią vėžiui.
„Jeigu J. Rockas būtų kalbėjęs apie piliulę ne kaip apie kontraceptiką, o kaip apie vaistą nuo vėžio – ne kaip apie žudantį gyvybę vaistą, o vaistą, padedantį ją išgelbėti – bažnyčia veikiausiai jam būtų pritarusi“, – rašo M. Gladwellas.
Knygos autorius teigia, kad bet kokie pokyčiai, skatinantys ląstelių dalijimąsi, gali paskatinti piktybinių auglių atsiradimą. Vienas iš tokių pokyčių moters organizme yra ovuliacija. Todėl, anot jo, rečiau menstruacijas turinčioms moterims yra mažesnė tikimybė susirgti vėžiu. M. Gladwello pateikiamoms įžvalgoms pritaria ir ginekologas Genadijus Kravčenka.
„Seniau moterys turėjo mažiau mėnesinių. Jos anksčiau ištekėdavo, pastodavo, pagimdydavo, maitindavo kūdikį, paskui vėl pastodavo. Taigi per gyvenimą turėdavo tik apie dvidešimt ovuliacijų. Šiuolaikinės moterys jų turi apie 200–300 per savo gyvenimą. Vadinasi, rizika susirgti vėžiu – didesnė“, – teigia G. Kravčenka.
Kontraceptinėje tabletėje esantis progestinas blokuoja naujų kiaušinėlių susidarymą ir sumažina ląstelių dalijomosi raundų skaičių. Pasak G. Kravčenkos, kontraceptikas sukelia vadinamąją pseudonėštumo būklę, kuri moters organizmui ginekologiškai yra žymiai natūralesnė ir sveikesnė nei ovuliacinis ciklas kiekvieną mėnesį.
Knygoje teigiama, kad moteris, kuri vartoja kontraceptines tabletes dešimt metų, sumažina pavojų susirgti kiaušidžių vėžiu maždaug 70 proc., o gimdos gleivinės vėžiu – beveik 60 proc. Tačiau G. Kravčenka pažymi, kad hormoninės tabletės tinka ne visoms moterims.
„Jas vartoti gali tik sveika moteris, kuri neturi antsvorio, kurios kraujo spaudimas yra normalus, kuri nelinkusi į diabetą, sportuoja ir sveikai gyvena. Jei atsiranda šalutinis poveikis – migrena, polinkis į depresiją, svorio augimas, – tablečių vartoti negalima“, – teigia ginekologas.
„Eugrimo“ išleistoje knygoje M. Gladwellas rašo, kad J. Rocko gyvenimas nutrūko taip ir nesužinojus visos tiesos apie kontraceptines tabletes. Pasak autoriaus, išradėjo likimas puikiai iliustruoja mokslui dažnai būdingą situaciją, kai išradimo ar atradimo svarba paaiškėja tik po tam tikro laiko.
Knygą „Ką pamatė šuo“ sudaro žurnale „The New Yorker“ publikuotos ir didžiausio susidomėjimo sulaukusios M. Gladwello publikacijos. Juose tyrinėjamos įvairios interesų sritys ir paneigiamas ne vienas stereotipas. Rašytojas pasakoja apie kečupo skonio istoriją, plaukų dažų industrijos revoliuciją, apie stresą ir paniką, darbo pokalbius ir JAV žvalgybą.
„Ką pamatė šuo“ net 16 savaičių išsilaikė „New York Times“ perkamiausių knygų sąraše. Prieš tai išleistos M. Gladwello knygos „Mirksnis“, „Išskirtys: sėkmės istorija“ ir „Virsmo taškas“ taip pat tapo bestseleriais.
