Seimo teisininkai abejoja dėl siūlymo jauno žmogaus amžiaus apatinę ribą sumažinti nuo 14 iki 11 metų, nes pagal Lietuvos teisės sistemą asmuo iki 14 metų negali savo veiksmais sukurti civilinių teisių ar įgyti pareigų.
Tokią išvadą Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė įvertinęs Liberalų sąjūdžio frakcijos narių Editos Rudelienės ir Andriaus Bagdono įregistruotas įstatymo pataisas, siūlančias 11-mečius priskirti jaunimui.
Kaip pastebi teisininkai, pavyzdžiui, pagal Asociacijų įstatymą, jei jaunesnis kaip 14 metų asmuo nori tapti vaikų ir jaunimo reikalais užsiimančios asociacijos nariu, tokį prašymą gali pateikti tik jo tėvai arba globėjai.
Be to, pagal Baudžiamojo kodekso (BK) nuostatas, baudžiamoji atsakomybė už tam tikrus nusikaltimus prasideda nuo 14 metų, o jaunesnis negu 14 metų asmuo yra laikomas mažamečiu. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, vaiko iki 6 metų priežiūra gali būti palikta tik vyresniam kaip 14 metų asmeniui.
„Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių, ar vien tik pakeitus jauno žmogaus amžiaus apatinę ribą bei nekeičiant kituose įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo, būtų pasiekti projekto (…) nurodyti tikslai“, – sakoma teisininkų išvadoje.
Nors dokumento aiškinamajame rašte jo autoriai nurodo, kad „šiuolaikiniai vaikai ir paaugliai socialine, emocine ir informacine prasme bręsta anksčiau nei ankstesnės kartos“, anot Seimo Teisės departamento, nėra pateikiama tokius teiginius pagrindžiančių mokslinių tyrimų, ekspertų išvadų ar kitų įrodymų.
„Todėl nėra aišku, kokiu pagrindu apatinę jauno žmogaus amžiaus ribą siūloma mažinti būtent iki 11 metų, o ne, pavyzdžiui, iki 13 metų arba kito metų skaičiaus“, – sako teisininkai.
Atsižvelgiant į tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja jaunimo politiką, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, Seimo Teisės departamentas pataria paprašyti Vyriausybės nuomonės dėl parengtų įstatymo pataisų.
Kaip ELTA jau skelbė, parlamentarai E. Rudelienė ir A. Bagdonas įregistravo Jaunimo pagrindų įstatymo pataisas, siūlančias jauno žmogaus amžiaus apatinę ribą sumažinti nuo 14 iki 11 metų. Tai reiškia, kad jaunu žmogus būtų laikomas ne nuo 14 metų, kaip yra šiuo metu, o nuo 11 iki 29 metų.
Kaip pastebi Seimo laikinosios bendradarbiavimo su Lietuvos jaunimo organizacijų taryba grupės pirmininko pavaduotojas A. Bagdonas, Europos Sąjungos (ES) valstybių praktika rodo, kad jauno žmogaus amžiaus ribos yra platesnės. Parlamentaro duomenimis, pavyzdžiui, Estijoje – nuo 7 iki 26 metų, Liuksemburge – nuo 12 iki 29 metų, Latvijoje – nuo 13 iki 25 metų.
ELTA primena, kad tai ne pirma iniciatyva Seime dėl jauno žmogaus amžiaus apibrėžimo. Kadenciją baigę parlamentarai 2022 metais nepritarė A. Bagdono iniciatyvai jaunu žmogumi laikyti 14–35 metų asmenį, o ne iki 29 metų imtinai, kaip yra dabar.
Galiojančiame Jaunimo pagrindų įstatyme numatyta, kad jaunas žmogus – asmuo nuo 14 iki 29 metų amžiaus.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
