Iš kosmoso mūsų planeta atrodo kaip vientisas „mėlynas rutulys“, tačiau iš tikrųjų vandens spalva labai skiriasi priklausomai nuo gylio, cheminės sudėties ir priemaišų. Nedideliais kiekiais visiškai švarus vanduo yra beveik bespalvis, tačiau jūrose ir ežeruose jis įgauna įvairių mėlynų atspalvių dėl šviesos sklidimo, sugerties ir sklaidos ypatybių.
Mokslinių tyrimų ir kosminių stebėjimų duomenys rodo, kad skaidriausias ir moksliškai „mėlyniausias“ gėlas vanduo užfiksuotas Rotomairewhenua ežere (dar vadinamame Mėlynuoju ežeru) Naujojoje Zelandijoje. Tarp jūrų akvatorijų išskiriama centrinė pietinė Ramiojo vandenyno dalis ir Vedelio jūra prie Antarktidos.
Vandens molekulės efektyviau sugeria ilgesnio bangos ilgio šviesą, ypač raudoną, o trumpesnio bangos ilgio – mėlyna šviesa – lengviau išsklaidoma ir dažniau grįžta atgal į žmogaus akį. Vandens spalvai didelę įtaką daro ir priemaišos: mineralai, smėlis, dumblas bei organinės medžiagos. Didesnis vandens švarumas ir skaidrumas dažnai, nors ne visada, lemia sodresnį mėlyną atspalvį.
Skaidriausias gėlas vanduo – Rotomairewhenua ežere
Vienu švariausių žinomų gėlo vandens telkinių pasaulyje laikomas Rotomairewhenua (Mėlynasis ežeras), esantis Nelsono ežerų nacionaliniame parke Pietų saloje, Naujojoje Zelandijoje. 2011 m. atlikti tyrimai parodė, kad vandens skaidrumas šiame ežere siekia apie 80 metrų – tai beveik atitinka teorinę visiškai švaraus vandens skaidrumo ribą.
Tyrėjai pabrėžia, kad skirtumas tarp šio ežero skaidrumo ir idealiai švaraus vandens yra minimalus. Net jei pasaulyje egzistuoja dar skaidresni vandens telkiniai, jie, tikėtina, būtų skaidresni tik nežymiai.
Mokslininkų teigimu, išskirtinį ežero skaidrumą lemia natūrali filtracija: vanduo, prieš patenkdamas į ežerą, prateka per moreną – ledynų sąnašas. Ši natūrali „filtrų sistema“ pašalina daug smulkių dalelių, todėl vanduo tampa itin skaidrus ir įgauna ryškius melsvai violetinius atspalvius. Vietos maorių bendruomenei šis ežeras turi šventą, sakralinę reikšmę.
Kalbant apie jūrų vandenį, „mėlyniausio“ apibrėžimas yra sudėtingesnis. Vis dėlto viena iš rekordininkių pagal skaidrumą laikoma Vedelio jūra Pietų vandenyne, supančiame Antarktidą. 1986 m. mokslininkai čia matavo vandens skaidrumą naudodami Sekio diską – prietaisą, skirtą skaidrumui įvertinti. Diskas buvo matomas net 79 metrų gylyje – tai tapo rekordu ir taip pat priartėjo prie teorinės švaraus vandens ribos.
NASA nustatytos „vandenynų dykumos“
Nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigos vandenynų spalva stebima palydovais, siekiant įvertinti fitoplanktono kiekį. Žalsvi ir gelsvi atspalviai paprastai rodo didesnę chlorofilo koncentraciją ir gausesnę jūrinę gyvybę, o sodri mėlyna spalva dažniau signalizuoja apie jų stygių.
2017 m. palydovinių duomenų analizė parodė, kad didžiausia ploto požiūriu „mėlyniausio“ vandens zona yra pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Šis regionas yra Pietų Ramiojo vandenyno sūkurio centre – didžiulėje vandenyno srovių sistemoje.
Mokslininkai aiškina, kad sūkurinės srovės maistingąsias medžiagas – azotą, fosforą ir kitas – stumia į gilesnius vandens sluoksnius, kuriuose fotosintezė beveik neįmanoma. Dėl maistinių medžiagų stokos čia menkai išsivysčiusi jūrinė gyvybė, o vanduo atrodo nepaprastai švarus ir giliai mėlynas. Tokie regionai neretai vadinami „vandenynų dykumomis“: nors jų spalva primena tropinį rojų, biologinės įvairovės juose gali būti labai mažai.
Kurortų „mėlynas rojus“ ir mokslo realybė
Turizmo rinkodaroje „mėlyniausio vandens“ titulas dažnai priskiriamas populiariems kurortams ir paplūdimiams įvairiose šalyse. Nemažai tokių vietovių iš tiesų pasižymi itin skaidriu ir ryškiai mėlynu vandeniu, tačiau moksliškai patvirtinti vienareikšmį „pirmaujančios vietos“ statusą dažniausiai sudėtinga: vandens spalva priklauso nuo daugybės veiksnių, o matavimai skirtingose vietose ir skirtingu laiku nėra lengvai palyginami.
Be to, vandens telkinių elgsena kartais nustebina net patyrusius tyrėjus. Pavyzdžiui, buvo pranešta apie neįprastą reiškinį Kanadoje, kai Kvebeko provincijoje paslaptingomis aplinkybėmis visiškai išnyko natūralus ežeras: milijonai kubinių metrų vandens netikėtai išsiliejo iš įprastų krantų ribų ir nuslūgo kitur.
