Šiauliai šiuo metu yra saugiausias Lietuvos miestas nuo oro atakų. Tai lemia čia dislokuota NASAMS vidutinio nuotolio oro gynybos sistema ir netoliese esanti NATO oro policijos misijos bazė.
Šią informaciją dar anksčiau patvirtino krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pavasarį buvusiame susitikime su premjere Ingrida Šimonyte dėl mokesčių didinimo gynybai.
2023 m. pabaigoje Krašto apsaugos ministerija buvo pranešusi apie antrosios NASAMS sistemos pirkimą už 200 mln. eurų, kuri turėtų pasiekti Lietuvą dar 2026 metais.
Šie du veiksniai kartu užtikrina, kad Šiauliai būtų geriau apsaugotas miestas nuo galimų oro atakų nei kiti Lietuvos miestai.
Kaip vyksta oro erdvės apsauga?
Oro erdvės apsauga yra sudėtingas procesas, reikalaujantis įvairių technologijų, strategijų ir tarptautinio bendradarbiavimo. Žemiau pateiksime keletą pagrindinių aspektų:
1. Stebėjimas ir aptikimas:
- Radarai. Šiuolaikiniai radarai yra pagrindinė oro erdvės stebėjimo priemonė. Jie gali aptikti lėktuvus, dronus ir kitus ore skraidančius objektus dideliu atstumu, leidžiant iš anksto įspėti apie galimą grėsmę.
- Žvalgybos lėktuvai ir palydovai. Jie naudojami aptikti ir stebėti oro erdvę iš aukščio, teikiant papildomą informaciją apie galimus priešininkų veiksmus.
2. Identifikavimas ir sekimas:
- Identifikavimo sistemos. Naudojant transponderius, oro erdvės kontrolės centrai gali atpažinti lėktuvus ir stebėti jų judėjimą.
- Radarų ir oro erdvės kontrolės centrų duomenų derinimas. Ši informacija leidžia tiksliai nustatyti oro objektų tipą, aukštį, greitį ir kryptį.
3. Atsakomieji veiksmai:
- Įspėjimas ir nukreipimas. Jei aptikta neidentifikuotų oro objektų, jie gali būti įspėti arba nukreipti į saugesnę zoną.
- Oro gynybos sistemos. Šios sistemos, tokios kaip NASAMS ar „Patriot”, skirtos sunaikinti priešininkų orlaivius ir raketas.
- Kovos lėktuvai. Jie gali būti dislokuoti perimti oro erdvės kontrolę, persekioti ir sunaikinti priešų orlaivius.
4. Tarptautinis bendradarbiavimas:
- NATO: NATO narės dalijasi informacija, koordinuoja gynybą ir bendradarbiauja, kad apsaugotų bendrą oro erdvę.
- Dvišalės sutartys. Daugelis šalių turi dvišales sutartis dėl oro gynybos bendradarbiavimo, pavyzdžiui, Lietuva bendradarbiauja su Lenkija, Latvija ir Estija.
Svarbu paminėti, kad oro erdvės apsauga yra nuolatinis procesas, reikalaujantis nuolatinio tobulinimo ir pritaikymo prie besikeičiančių grėsmių.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva, jei nenurodyta kitaip
Šaltiniai:
