Laikas.lt
Dovilė Raustytė
„Belvilio kūdikis“ (angl. Belleville Baby), rež. Mia Engberg, Švedija, 2013 m., 75 min.
Siužeto kabliukas
Švedų režisierė ir prodiuserė Mia Engerberg vieną dieną sulaukia skambučio. Atsiliepusi atpažįsta per dešimt metų nepasikeitusį, kadaise taip mylėtą balsą. Jo savininkas – 8 metus kalėjime sėdėjęs Vincentas, kuris vieną dieną tiesiog ėmė ir pranyko iš Mios gyvenimo, palikdamas ją spengiančioje tyloje. Kodėl jis galiausiai teikiasi paskambinti? Kad iš naujo sudėliotų į šipulius per įkalinimo laiką subyrėjusį savo gyvenimą. Vincentas paprašo Mios papasakoti, ką ji atsimena apie jų meilę. Pora leidžiasi į prisiminimus. Kuo baigiasi toks žalojantis sprendimas, sužinosite pažiūrėję filmą. Mažytė užuomina: žinote graikų mitą apie Hado požemiuose įkalintą Euridikę ir ją iš ten parsivesti įleistą Orfėją? Jam dievų buvo pasakyta, jei nors kartą eidamas į mylimąją atsisuksi, prarasi ją amžiams. Tai žinodamas ir būdamas jau šalia šalia gyvųjų pasaulio jis atsigręžia. Mia šią legendą ne veltui pakartoja du kartus: vieną filmo pradžioje, kitą pabaigoje.
Pliusai
Šis filmas – tai atsisveikinimas su praeitimi. Žiūrint jį nėra lengva tiesiog drauge su Mia ir Vincentu leistis į jų prisiminus. Neapleido mintis – šie du žmonės nuolat skambina vienas kitam iš Prancūzijos į Švediją ir atvirkščiai ne „Skype’u“, kaip dabar įprasta, o telefonu; viskas nufilmuota 8 mm ir 16 mm kameromis. Netgi šios, pavadinkime, technologinės smulkmenos tarsi simbolizuoja poros perėjimą į naująjį etapą. Gali būti, kad filmo autorė apie tai net nesusimąstė, tačiau žvelgiant iš šio amžiaus perspektyvos, tai žiūrovas aiškiai jaučia ir tai jį labiau įtikina. Bent jau man taip buvo.
Pagrindiniai filmo veikėjai materializuojasi padedant balsui, nuotraukoms, video medžiagai. Ir galime tik spėlioti, ar barzdą besiskutantis vyras ir yra tas Vincentas, ar jūros vėjo draikomais plaukais stovinti moteris yra ta Mia. Filme žiūrovui pateikiama daugybė medžiagos, kurios pagalba jis gali susikurti individualius vincentus ir mias.
Poetiškai filmo kalba tobulai tinka minėtų 8 mm ir 16 mm kamerų panaudojimas. Originalus istorijos pateikimas, ko gero, ir yra didžiausias juostos pliusas, papildomas tikrais, o ne išgalvotais išgyvenimais.
Minusai
Ar tikrai tie išgyvenimai tikri? Taip, Mia Engberg istoriją pasakoja lyg nutikusią jai pačiai. Bet juk lygiai taip pat, būdama kino kūrėja, ji gali viską išsigalvoti. Tarsi aliuzija į tai – pačios Mios ištarti žodžiai: „Jai pačiai kartais atrodo, kad ji viską išsigalvojo.“ Pasirodžius filmo titrams, paaiškėja, kad Vincentą iš tikro įgarsino Olivieris Desautelis, tačiau kiek žemiau praslenka užrašas – „Telefonu daryti video įrašai – Vincento“. Vadinasi, jis iš tikro egzistuoja? Šis neaiškumas, ko gero, turintis žiūrovui nedaryti jokios įtakas arba jį intriguoti, mane šiek tiek blaškė. Juk sunku žiūrėti filmą, kurio istorija netiki, nesvarbu – ji tikra ar išgalvota?
Tai filmas apie meilę iš didžiosios „M“. Ir tai yra minusas. Kai pamatai ant sniego brėžiamą širdį, supranti, kad ir kaip originaliai, kad ir kaip stengiantis eksperimentuoti, tai vis tiek liks tik filmu apie meilę.
Rinkitės šį filmą…
Žinoma, jei mėgstate filmus apie meilę. Jei ne, gal tada mokate švedų ir prancūzų kalbas? Tuomet galėsite tiesiog užsimerkti ir mėgautis pokalbiu telefonu. Turėtų būti visai įdomus potyris.
Nuogirdos
Būtent tai ir teko girdėti, kad šį filmą galima žiūrėti užsimerkus. Tik nebuvo paminėta arba neišgirsta, kokiomis kalbomis jis įgarsintas.
Įvertinimas (iš 5 balų)
3,5. 0,5 balo už minėtus milimetrus.
„Scanoramoje“ bus rodomas:
- lapkričio 8 d., penktadienį, 18.30 val., kino centre „Skalvija“, Vilnius;
- lapkričio 16 d., šeštadienį, 18.30 val., „Forum Cinemas Kaune“, 4 salėje, Kaunas .
