„Maisto banke“ savanoriaujanti kaišiadorietė Laima Džemedžionienė dėl savo veiklos sulaukia įvairiausių reakcijų – vieni džiaugiasi ir giria, jog moteris daro gerus darbus, kiti pirštu prie smilkinio pasukioja ir stebisi – juk nieko nemoka už savanorystę. Tačiau aktyvi moteris kasdien mielu noru eina savanoriauti ir sako esanti laiminga atradusi tokią veiklą.
Prieš kelis mėnesius į pensiją išėjusi Laima sako, jog ne jai skirta visą dieną žiūrėti serialus – ji mieliau ateina į Kaišiadoryse įkurtą „Maisto banko“ atiduotuvę, čia rūšiuoja nuo išmetimo ar utilizavimo iš parduotuvių, ūkininkų, gamintojų išgelbėtą dar gerą maistą ir dalina jį rajono nepasiturintiems žmonėms. Moteris atvirauja, jog savanoriauti ją paskatino tvarumo idėjos.
„Pirmą dieną po savanorystės namo parėjau visa laiminga, iškart supratau, jog tai mano veikla. Ir namuose stengiuosi kaip įmanoma tausoti aplinką – rūšiuoju šiukšles, atsakingai planuoju maistą, neperku nereikalingų daiktų ar drabužių. O čia jaučiuosi prisidedanti prie kažko didesnio. Vos pradėjus savanoriauti pamačiau, kokie kiekiai maisto išmetami Lietuvoje – ypač šventiniu laikotarpiu šokiravo duonos kalnai.
Tai gerai, jog bent dalis jos pasiekia „Maisto banką“ ir dar spėjama išgelbėti, tačiau kiek maisto utilizuojama. Gamyba planuojama neracionaliais kiekiais, juk duonelė Lietuvoj šventa, mes tą duoną gaminam, kepam, bet tokiais kiekiais, jog tonas jos tenka išmesti. Pamačius tokį vaizdą ašaros vos ne byra, kam jos reikia tiek daug kepti“, – nerimauja Laima.
Kaišiadorių „Maisto banko“ skyriaus koordinatorė Rūta Tarasevičiūtė sako negalinti atsidžiaugti, jog turi tokių sąmoningų ir organizacijos misija tikinčių savanorių, kaip Laima.
„Per metus „Maisto bankas“ nuo išmetimo išsaugo 6700 tonų gero maisto, kurį perduoda stokojantiems. Tai kartu prisideda ir prie aplinkos saugojimo – gelbėdami maistą vien pernai neleidome į aplinką patekti virš 19 tūkst. tonų CO2 emisijų ir Žemei sutaupėme 1 269 mln. litrų vandens. Labai gera žinoti, kad kasdien padėti ateinantys savanoriai jaučia, kokį didelį pokytį patys daro savo darbu ir svarbiausia, kad dėl „Maisto banko“ aplinkosauginės misijos dalies prisijungiančių savanorių vis daugėja, net ir regionuose. Tai rodo, kad žmonėms labai plačiąja prasme rūpi aplinka, kurioje gyvename. O mūsų Laima yra tikra šios temos ambasadorė ir puikus, užkrečiantis pavyzdys kitiems“, – džiaugiasi koordinatorė.
Tvariai gyventi įkvėpė dukros
Savanorė Laima pasakoja, jog viskas prasidėjo nuo dukrų – tvarumo klausimais pirmiausia susidomėjo jos. Pirmas žingsnis buvo šiukšlių rūšiavimas, o tada sekė ir visa kita šeimos tvarumo kelionė. Šiuo metu moters dukros gyvena Švedijoje, jos ten taip pat savanoriauja, stengiasi atsisakyti perteklinio vartojimo, semiasi tvarumo idėjų, kuriomis dalinasi ir su Laima.
„Viena iš mano dukrų Švedijoje net baigė ekologijos mokslus. Natūralu, kad kuo daugiau pati žino apie mūsų kasdienės veiklos neigiamą poveikį aplinkai, tuo daugiau dalinasi ir su artimaisiais, tuo daugiau žinių gauname ir mes, nebereikia įtikinėti, kad žmogus turi gyventi atsakingai prieš gamtą. Dukrų tvarios gyvensenos pavyzdžiai ir tai, kad joms rūpi aplinka, mane labai įkvepia.
Pernai dalyvavome vestuvėse, visi iš anksto buvo informuoti, kad vestuvės bus tvarios ir išties buvo atsisakyta daugybės vestuvėms įprastų, tačiau visai nereikalingų atributų. Net kavinėje visiems šventės svečiams buvo tiekiamas paskutinės dienos galiojimo maistas – toks, kokį kasdien gelbėjame ir daliname žmonėms „Maisto banke“. Na ir kas, kad galioja paskutinę dieną, tokio maisto skonis dėl to nepakinta, jis yra saugus ir tinka ne tik ant stokojančiųjų žmonių stalų, bet ir svarbiausioms gyvenimo šventėms. Labai viliuosi, kad tokių praktikų vis daugiau atsiras Lietuvoje“, – pasakoja Laima.
„O aš be savanorystės ir namuose bandau prisidėti nepirkdama naujų skudurų, neturiu pilnos spintos drabužių – tik tiek, kiek reikia. Ir neprisimenu, kada paskutinį kartą maistą buvau išmetus, tikrai racionaliai planuojam pirkinius, neperkam be saiko. Kai išvažiavo dukros, likome šeimoje dviese, tai ir puodai perpus sumažėjo. Kažkaip tausoti maistą gaunasi natūraliai nuo vaikystės – negyvenom turtingai, tačiau mano mama buvo mokytoja, labai tvarkinga moteris, neatsimenu ar kada ji būtų išmetus maistą“, – prisimena „Maisto banko“ savanorė.
Maisto švaistymas opi problema Lietuvoje ir pasaulyje. Skaičiuojama, kad per metus Lietuvoje prarandama beveik 400 tūkstančių tonų maisto, kai tuo tarpu kas penktas šalies gyventojas susiduria su skurdo rizika ir negali pilnavertiškai maitintis. Maisto švaistymas taip pat prisideda prie klimato kaitos pokyčių, besaikio žemės resursų naudojimo maisto gamybai. Prisidėti prie pokyčių gali kiekvienas planuodamas ir tausodamas maistą savo virtuvėje, savanoriaudamas ar palaikydamas su maisto švaistymu kovojančias organizacijas finansine auka.
