„Kitų knygų“ leidykla baigė leisti Charleso Bukowskio romanų plejadą. Lietuvių kalba ką tik pasirodė paskutinysis – šeštasis – amerikiečių literatūros chuligano romanas. Leidykla tikisi, kad Lietuvos skaitytojai deramai įvertins „Holivudą“, kaip ir anksčiau išleistus grubios alkoholinės prozos meistro šedevrus – „Paštą“, „Faktotumą“, „Moteris“, „Arklienos kumpį“ ir „Skaitalą“.
„Holivude“ Ch. Bukowskis vaizduoja savo gyvenimo laikotarpį, kada rašė scenarijų kino filmui „Baro musė“ („Barfly“). Egoistiški aktoriai, mazochistiški agentai, nykūs viešbučiai, nušiurę neaprėpiamo Los Andželo priemiesčiai ir viščiukų apsėstas prancūzas – tai žvilgsnis į Holivudo kino fabriką nuolat įkaušusio naujai iškepto scenaristo Henrio Činaskio akimis.
Norit sužinoti kiek išgeria Faye Dunaway, Seanas Pennas ir Mickey Rourke‘as? Ar iš tiesų režisierius Werneris Herzogas toks pamišęs? Ar Madonna tais laikais duodavo visiems? Kuo čia dėtas Jeanas Paulis Sartre‘as ir Jackas Kerouackas? Skaitykit „Holivudą“. Visi jie gan perregimais pseudonimais pakliūva ant negailestingo Buko plunksnos smaigalio.
Vis dėlto Ch. Bukowskį išgarsino ne 1989 m. Amerikoje išleistas „Holivudas“, o su juo glaudžiai susijusi juosta „Baro musė“, kurią 1987 m. susuko režisierius Barbetas Schroederis, pasikvietęs tokias žvaigždes kaip Faye Dunaway ir Mickey Rourke‘as. Kaip tik tada Ch. Bukovskis buvo pagaliau pastebėtas ir pripažintas savo tėvynėje. Taigi šlovė Buką susirado likus septyneriems metams iki jo mirties, tačiau ją atnešęs Amerikos „svajonių fabrikas“ taip ir liko it slogus prisiminimas.
„Niekada netikėjau Holivudu. Buvau girdėjęs, kad tai siaubinga vieta, tačiau kai ten patekau, sužinojau, kokia iš tikrųjų tai siaubinga siaubinga siaubinga vieta – beviltiška ir pilna galvažudžių“, – vėliau pasakojo Bukowskis, persikraustęs iš Holivudo į San Pedro miestelį Kalifornijos valstijoje. „Kai išlieji visa tai ant popieriaus, papasakoji, tada Holivudas dingsta ir iš galvos. Sulaiko nuo noro iššokti pro langą ar persipjauti gerklę.“.
Garsiojo literatūros chuligano ir girtuoklio rašymo manierą gerai iliustruoja trumpas dialogas iš „Holivudo“:
– Ar girtuokliai jums nekelia pasišlykštėjimo?
– Taip, dauguma kelia. Lygiai kaip ir dauguma blaivininkų.
– Kam gali būti įdomus girtuoklio gyvenimas?
– Kitam girtuokliui.
– Jūsų nuomone, alkoholizmas socialiai priimtinas?
– Beverli Hilse – taip. Lūšnynų rajonuose – ne.
– Tai dabar dirbsit Holivudui?
– Nemanau.
– Kodėl parašėte šį scenarijų?
– Kai ką nors rašau, niekad neklausiu savęs „kodėl“.
Pirmasis Ch. Bukowskio apsakymas buvo išspausdintas jam esant dvidešimt ketverių, tačiau didžioji dalis jo knygų buvo parašyta autoriui perkopus keturiasdešimt. Už tai jis sakosi esąs dėkingas likimui: „Rašytojai, kurie susilaukia sėkmės jauni, ir gyvena kaip rašytojai, o ne kaip paprasti gatvės žmonės. Jie nebesupranta, kas dedasi fabrikuose ir kas tie žmonės, dirbantys po šešiolika valandų per dieną. Aš esu vėlyvas žiedelis. Man pasisekė. Tai leido man gyventi su visomis tomis bjauriomis moterimis, dirbti siaubingus darbus ir patirti košmariškų nuotykių.“
Laikas.lt paskelbtas konkursas šiai knygai laimėti susilaukė ypač daug dalyvių, todėl redakcijai buvo labai sunku išrinkti tuos, kurių motyvacija laimėti knygą buvo stipriausia. Balansavome tarp Aušros S., Nulio, Ainio ir Onos pasisakymų, bet visgi….Nugalėjo Nulis, nes jo (jos) atsakymas pasirodė nuoširdžiausias ir originaliausias:
„Geriausia skaityti Bukowskį kai tau labai bloga. Pamatai, kad ir kitiem būna bloga. Pasijuokiat abu kartu, kad jums taip bloga. Ir pagerėja tada. Dar labai jėga skaityti Bukowskį, kai tau fiziškai bloga. Kai apsinuodijęs klūpai prie klozeto ir lauki, kol apsivemsi. O kadangi nėra ką veikt, kol lauki, tenka skaityti. Geriausia Bukowskį. Tada irgi ima juokas. Padeda išsivemti.”
