Laimingasis skaičius 917

[-[0]-]

Vienas garsus Amerikiečių lenktynininkas yra pasakęs – „šiuo metu nėra pasaulyje greitesnio, geriau besivaldančio ir taip techniškai pažengusio automobilio kaip šis, tai yra tobulas lenktyninis automobilis“. Šiuo žodžius yra pasakęs Markas Donohue, dar 1973 metais.

Dar 1969 metais, Porsche lenktynėms skirtas bolidas „917″ buvo ankstyvoje stadijoje. Kompanija nuo pat pradžių planavo, jog naujas lenktyninis, 12 cilindrų monstras dalyvaus 24 valandų lenktynių maratone, tačiau „917″ platforma parodė, jog Porsche turi potencialų bolidą, kuris galėtų laisvai kovoti populiarioje „Can-Am“ lenktynių serijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šiai lenktynių serijai Porsche inžinieriai užsiraitė rankoves ir pamatė, jog iš ir taip greito ir galingo bolido, gali gimti dar lengvesnis, galingesnis ir greitesnis „917″ bolidas.

Pirmasis „917″ prototipas debiutavo dar 1969 metų sezone. Iš esmės tai buvo standartiška važiuoklė su platesniais ratais, didesniu kuro baku ir šiek tiek pakoreguotu kėbulu. Šiek tiek patobulintas bolidas buvo pavadintas „917PA“ parodė tikrai neblogus rezultatus, automobilis finišavo ketvirtas bendroje „Can-Am“ įskaitoje 1969 metų sezone.

Kitais metais, 1970, Porsche nusprendė rimtai apsiimti „Can-Am“ lenktynėms skirtu bolidu. Kadangi tuo metu pagrindinė Porsche automobilių rinka buvo Jungtinių Amerikos Valstijos, gamintojas tiesiog privalėjo sukurti bolidą, kuris yra laimėtojas. Hanzo Mezgerio inžinierių komanda sušoko dirbti prie bolido važiuoklės, kurią sudarė „917K“ ir „908/03″ hibridas, prie to pridėkite dvi turbinas prie 5 litrų benzininio variklio ir rezultate gausime „917/10″.

1972 metais, Porsche pradėjo bendradarbiauti su Roger Penske Racing komanda. Pasirinkimas buvo išties įdomus, nes komanda buvo pakankamai maža iš Newtown miestelio, Pensilvanijos valstijoje. Pridėjus pagrindinį rėmėją kaip L&M cigaretes ir ambicingą komandą, 1972 metų „Can-Am“ sezone, Porsche su Penkse Racing beveik absoliučiai dominavo ir laimėjo šešias iš devynerių sezono lenktynių. Nors lenktynėse naudojamas „917/10″ bolidas buvo tikras technikos stebuklas, Vokiečiai paslaptyje turėjo dar vieną naują projektą, 1973 metų sezonui „917/30″.

Palyginus su „917/10″ bolidu, 1973 metų sezonui ruoštas „917/30″ buvo visiškai naujas. Variklis išliko toks pats, 12 cilindrų, tačiau jo tūris padidėjo iki 5,4 liro. Su padidėjusiu variklio tūriu, naujas bolidas tapo itin aerodinamišku ir išsprendė buvusias 1972 metais sezone naudoto automobilio problemas. Ruošdamiesi 1973 metų sezonui, Porsche kreipėsi į Charles Deutschą, kuris padėjo sukurti aerodinamiškesnį bolido kėbulą, kuris ne tik padidino automobilio maksimalų greitį, bet ir užtikrino stabilesnį bolido valdymą posūkiuose. Kiti verti paminėjimo pasikeitimai buvo ilgesnę ratų bazę, didesnis kuro bakas bei pakeista aušinimo sistema.

Tad 1973 metais paruoštas bolidas svėrė tik 800 kilogramų, turėjo daugiau negu 1000 arklio galių, iki 100 km/h įsibėgėdavo per 2,1 sekundės, iki 320 km/h įsibėgėdavo per 13,4 sekundės. O suradus tinkamą tiesiąją, šis bolidas sugebėtų pasiekti maksimalų 386 km/h greitį.

Kaip galvojate ar turėjo šis Porsche bolidas turėjo konkurentų „Can-Am“ lenktynių serijoje 1973 metų sezone? Ne, neturėjo. Automobilis su už vairo sėdinčiu Donohue, nepaliko vilčių niekam laimėti čempionų titulo. Jis laimėjo šešias iš eilės lenktynes ir tvirtai užsitikrino čempiono titulą. Po bene tobulo sezono, Porsche pilotavęs Donohue paskelbė, kad išeina į pensiją, o Porsche tuo pačiu nutraukė „Can-Am“ lenktynių programą.