Nors pastaruoju metu vis daugiau slidininkų išbando iš Veronos oro uosto pasiekiamas Italijos Dolomitines Alpes, vis dėlto populiariausia slidinėjimo kryptis tarp poilsiautojų iš Lietuvos išlieka Austrija. Pačiame jos centre esantys Zalcburgo žemės kalnų kurortai aktyvaus sporto mėgėjus vilioja ne tik gerai išvystyta slidinėjimo infrastruktūra, bet ir alternatyviomis pramogomis.
Įsimeskite ir pačiūžas!
Vienas garsiausių ir poilsiautojams iš Lietuvos žinomiausių Austrijos kalnų kurortų – Cel am Zė (Zell am See). Savo pavadinimą miestelis ir visas kurortas gavo dėl slėnyje tyvuliuojančio Zell ežero, ant kurio krantų įsikūrę viešbučiai ir gyvenamieji namai – žinoma, veik visi dekoruoti tradicinėmis medinėmis langinėmis ar puošniais raižiniais. Kai ežeras užšąla, jis virsta natūralia čiuožykla, tad šalia slidžių ar snieglentės dar galima įsispirti ir į kitą žiemos „avalynę“ – pačiūžas.
Cel am Zė daugiausia vidutinio sunkumo slidinėjimo trasų, tačiau, kaip ir praktiškai visuose kurortuose, yra ir pradedantiesiems, ir jau įgudusiems slidininkams skirtų nusileidimų. Pelėdos galės išmėginti naktines trasas, taip pat yra 2 specialiai snieglentininkams įrengtos trasos.
„Cel am Zė“ Kurortas rekomenduojamas ir poilsiui visa šeima. Alternatyva kalnų slidėms – 14 km lygumų slidinėjimo trasų ir 4 rogėms skirtos trasos, – sakė Irma Baublytė, „Tez Tour“ Rezervacijų ir konsultacijų teikimo skyriaus vadybininkė. – Patogu: vienas iš keltuvų veikia pačioje Cel am Zė pėsčiųjų zonoje – į kalnus galima kilti praktiškai vos išėjus iš viešbučio! O pats pajėgiausias, „Šmitenchenbano“ keltuvas yra už 5 min. kelio nuo miestelio centro“.
.jpg)
Kaprune slidinėjama ištisus metus
Netoli Cel am Zė įsikūręs Kapruno (Kaprun) mietelis. Būtent nuo Kapruno trasų galima išvysti aukščiausią Austrijos Alpių viršūnę – Grossglockner kalną. Ant šalia esančio Kitcštainhorno ledyno galima slidinėti ne tik įprastu slidinėjimo sezonu – gruodį-balandį, bet ir ištisus metus! „Tiesa, kylantys į ledyną turėtų nusiteikti, kad ten šalčiau, gali būti vėjuota, tad ir apsirengti reikėtų šilčiau. Ledynams būdingos trasos – gan plačios, o nuolydis – nedidelis“, – pasakojo I. Baublytė. Nuo Kapruno miestelio iki ledyno veža nemokamas autobusas – užtruksite vos 15 min.
Kapruno slidinėjimo zona praktiškai visa skirta pradedantiesiems slidininkams ir šeimoms su mažais vaikais – trasos plačios, erdvios. „Keliauti į kalnus su mažais vaikais verta, nes jie lengvai išmoksta stovėti ant slidžių – žymiai lengviau nei suaugusieji“, – akcentavo „Tez Tour“ atstovė.
Jei nepakaktų apie 50 km įvairaus sudėtingumo Kapruno trasų, šiame kurorte įsigytas slidinėjimo pasas galioja ir Cel am Zė, tad tikrai bus kur slidinėti jau kaip reikiant įsismarkavusiems kalnų sporto aistruoliams. Tačiau būtent Kaprune verta apsistoti dėl miestelyje veikiančio terminių vandenų komplekso „Tauren SPA Kaprun“. „Po raumenims tekusių išbandymų ant kalno ir žiemos šaltuko nėra nieko maloniau už atsipalaidavimą šiltame ir dar sveikatinančiame vandenyje“, – sakė I. Baublytė.
Visai šalia Kapruno ir Cel am Zė įsikūręs Zalcburgas, kurio architektūros grožį saugo UNESCO, – taip pat puiki proga turiningai praleisti dieną be slidžių. Beje, Zalcburge galima aplankyti namą, kuriame gyveno ir kūrė Volfgangas Amadėjus Mocartas.
Į Bad Gaštainą – sveikatos taisyti
Už mažiau nei 50 km nuo Kapruno įsikūręs Gaštaino slėnis. Bad Gaštaine yra įvairaus pasirengimo slidinėtojams skirtų trasų, o vos už 7 km esantį Bad Hofgaštainą mielai renkasi ir patyrę slidininkai. Vis dėlto labiausiai Gaštaino slėnį garsina mineralinės srovės – jų baseinai bei galimybė mėgautis SPA procedūromis.
Aukso kasyklos virto gydykla
Slėnyje esantis Radhausbergo kalnas žinomas dėl unikalių požeminių radono galerijų, kuriose anksčiau buvo išgaunama aukso rūda. Sveikatinantį poveikį lemia trys veiksniai: radonas, gana aukšta oro temperatūra (37,5-41,5 °C) ir didelė drėgmė (70-95 proc.). Iš požemių šaltinių virstantys šilti radono prisotinti vandens garai suaktyvina medžiagų apykaitą ir ląstelių atsistatymo mechanizmus, o unikalus mikroklimatas padeda stiprinti imunitetą. „Tai ne tik puikus būdas pailsėti nuokalnų, bet ir veiksminga priemonės kaulų-raumenų, odos bei kvėpavimo ligų profilaktikai“, – sakė I. Baublytė.
Po radono galerijų apsilankykite kitoje požemių karalystėje, tik jau viliojančioje ne sveikata, o estetika ir išbandymais piniginei. Tai „Swarovski“ muziejus. Būtent Austrijoje šis muziejus įsikūręs dėl to, kad 1891 metais, kuomet austras Danielis Svarovskis (Daniel Swarovski) išrado krištolo šlifavimo įrenginį, prasidėjo šių spalvingų kristalų istorija ir tikra krištolinių papuošalų revoliucija. Muziejų rasite Kicbiuelio kurorte, Vatenso miestelyje, kuriame įsikūrusi ir didžiausia pasaulyje „Swarovski“ kristalų parduotuvė.
Beje, apsipirkimas – viena populiariausių pramogų tarp slidinėjančiųjų. Kalnuose yra įsikūrę didžiulių prekybos centrų, kuriuose slidinėjimo įranga bei apranga sudaro tik dalį asortimento, tad į kalnus tūlas lietuvis vyksta ir kiek įmanoma tuštesniu lagaminu – ne tik įsigyti to, ko Lietuvoje nėra, bet ir pasinaudoti per išpardavimus nuleidžiamomis kainomis.
