Laisvės dieną – dainų apie laisvę rinkinys (Video)

Sausio 13-ajai atminti paklausykime dainų laisvės tematika. 10 lietuvių ir užsienio atlikėjų kūrinių apie išsilaisvinimą – tiek išorinį, tiek vidinį.

Justino Marcinkevičiaus eilės, įdainuotos Eurikos Masytės, tapo kultiniu kūriniu, be kurio neapsieina nė vienas sausio 13-osios, kovo 11-osios ir kitų Lietuvos laisvei kertinių dienų minėjimas. Didinga daina, vienas iš neoficialių valstybės himnų, kartu su „Trimis milijonais“ ar „Laužo šviesa“.

 

Sąjūdžio metais „Antis“ buvo kaip tik tai, ko reikėjo Lietuvai: autoritetų nepaisanti grupė pašiepianti sovietų funkcionierius, šiems patiems to net nesuprantant. Tiesmukiškiausias ir kartu labiausiai tautą budinęs Algirdo Kaušpėdo kompanijos hitas – „Lietuvos valstybė“. Drąsus, bet neįžeidžiantis Lietuvos prisistatymas „kvapniesiems europiečiams“, „naiviems aristokratams“ ir „pasaulio vegetarams“.
 

Garsiausias „Airijos“ kūrinys, kurio tekste galima įžvelgti aliuzijų ir į partizanų kovas („Mes prieš vėją ėjom viską užmiršę mirt“), ir į jaunimo gatvės kovas Alytuje, kurios prilyginamos karui.  Dramatiška akustinė baladė aiškiai teigia: už laisvę reikia kovoti. Įraše – Nojaus (Darius Mileris, „Airijos“ vokalistas ir dainų autorius) ir Jono Čepulio duetas.
 

Riba tarp patriotinės dainos ir dainos apie laisvę nedidelė – dažnai jas galima tapatinti. Andriaus Mamontovo „Geltona, žalia, raudona“, skatinanti žmones iškelti koją iš „vienkiemių miesto“ ir savęs ieškoti, ten kur yra „mūsų vanduo ir duona“, yra maždaug per vidurį tarp abiejų.
 

Tarp užsienio muzikantų laisvės muzikos simbolis yra Bobas Marley – jam prilygti galėtų nebent bendravardis Dylanas. „Get Up, Stand Up“ – regio klasika. Kartu tai ir paskutinė daina, kurią Marley ir jo grupė „The Wailers“ atliko gyvai (tai įvyko 1980 m.).

„Get up, stand up, stand up for your rights / get up, stand up, don‘t give up the fight“. Ir nieko čia nebepridursi.
 

Bobas Marley įkvėpė begalę kitų kūrėjų užsiimti socialiai atsakinga muzika. Vienas jų yra Benas Harperis, į Bobo ir „The Wailers“ koncertą patekęs dar būdamas devynerių. Pagarsėjęs kaip kovotojas už žmonių teises dukart „Grammy“ laimėtojas vieną iš savo albumų pavadino „Fight for Your Mind“.

 

Titulinė albumo daina – rami, išsiskirianti ryškia bosinės gitaros partija. Pavyzdys, kaip nesuvaržytos minties idėjas galima išreikšti ir nekeliant balso.
 

 

Įsivaizduokite visuomenę, laisvą nuo valstybių sienų, nuo turto, nuo religinių dogmų. Hipių idėjas įkūnijusiam bitlui Johnui Lennonui toks pasaulis buvo siekiamybė, kurią jis apdainavo aktualumo niekada neprarasiančiame kūrinyje „Imagine“.

2008 m. sausio 1-ąją islandė Björk į pasaulį paleido „Declare Independence“ – nepriklausomybės dainą, dedikuotą Farerų saloms ir Grenlandijai, tačiau dėl universalios lyrikos tinkamą dainuoti bet kokioje šalyje, siekiančioje laisvės. Björk keliavo po pasaulį nepamiršdama ir Lietuvos ir atliko šį kūrinį nesidrovėdama. Kinai (už dainą, kaip paramą Tibetui) ir japonai (kaip paramą Kosovui) grąsino nebeįsileisią dainininkės į šalį. Galiausiai atmosfera nurimo, sankcijų išvengta.
 

Kas jau kas, o Freddie Mercury tikrai mokėjo išsilaisvinti – save varžantis vyras vaizdo klipe nepersirengtų namų šeimininke trumpu sijonu ir rožiniais marškinėliais. Tačiau „Queen“ mes mylime ne tik dėl vokalisto ekscentriškumo (priešingai, nemaža dalis gerbėjų apie Fredžio keistumus stengiasi nutylėti), o dėl magiškų dainų. Viena tokių – „I Want to Break Free“. Apie laisvę nuo savanaudiško ir meluojančio žmogaus šalia.
 

Grįžkime prie Lietuvos istorijos. Tik ne į 1991-ųjų sausio 13-ąją, o į 1989-ųjų rugpjūčio 23-ąją, kuomet lietuviai, latviai ir estai stojo į Baltijos kelią. Šiam įvykiui atminti sukurta daina „Bunda jau Baltija“, arba „Atmostas Baltija“ (latviškai) ir „Ärgake Baltimaad“ (estiškai). Kūrinys, kuriame po stulpelį ir priedainį pasidalija visų trijų šalių dainininkai (Viktors Zemgals, Žilvinas Bubelis ir Tarmo Pihrlapas) – unikali daina unikaliam žmonių solidarumui už laisvę atminti.