Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis perspėja, kad Europa artimiausiais metais susiduria su itin pavojingu laikotarpiu, kurį jis vadina „Putino langeliu“.
Tai trejų–penkerių metų tarpsnis, per kurį, pasak Landsbergio, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar gali ryžtis pradėti karinę agresiją prieš Europos valstybes.
Politikas įsitikinęs, kad šis laikotarpis yra kritinis, nes vėliau, įgyvendinus suplanuotas gynybos investicijas ir sustiprinus karinius pajėgumus, tokia atvira ataka taptų per daug rizikinga net ir Kremliaus režimui.
„Jeigu karas Europoje kiltų, jis greičiausiai įvyktų iki 2035 metų“, – pareiškė G. Landsbergis interviu Vokietijos dienraščiui Sueddeutsche Zeitung, pabrėždamas, kad artimiausi keleri metai bus tarsi laiko atkarpa, galinti nulemti viso žemyno ateitį.
Jo teigimu, Rusija šiuo metu stebi Europos karinį pasirengimą ir gali bandyti pasinaudoti tuo, kad daugelis valstybių dar tik pradeda rimtai investuoti į savo gynybos sistemas.
Pasak buvusio ministro, didžiausia grėsmė egzistuos iki to momento, kol įsigalios didelio masto Vokietijos, Lenkijos, Šiaurės Europos bei Baltijos šalių gynybiniai projektai.
Šių šalių pastangos pasivyti turimą atsilikimą gynybos srityje, jo vertinimu, leis sukurti efektyvų atgrasymo mechanizmą, kuris privers Kremlių permąstyti bet kokius planus dėl karinės agresijos prieš NATO teritoriją.
Gynybos biudžetai ir politinės valios stoka
Nors kai kurios šalys jau paskelbė apie įspūdingas investicijas į gynybą, G. Landsbergis skeptiškai vertina galimybes, kad iki 2035 metų Vakarų ir Pietų Europos valstybės skirs 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto karinėms reikmėms.
„Iš europiečių nuolat girdime daugybę pasiteisinimų dėl ginkluotės finansavimo. Kol nė viena ES narė nebus tiesiogiai užpulta, sunku tikėtis esminių pokyčių“, – teigė jis.
Vis dėlto jis įžvelgia vilčių Vokietijos veiksmuose.
„Jeigu Berlynas iš tiesų investuos pusę trilijono eurų, tai sukurs realią karinę jėgą. Toks pajėgumas galėtų atgrasyti agresorių. Vokietija yra Europos gynybos struktūros branduolys, ypač jei JAV nuspręstų sumažinti savo karinį dalyvavimą žemyne“, – aiškino G. Landsbergis.
Įspėjimas dėl Ukrainos
Buvęs ministras itin kritiškai įvertino Europos politiką Ukrainos atžvilgiu. Jo manymu, dabartinė situacija Kijeve yra tiesioginė 2022 metų sprendimų pasekmė.
„Bijodami Rusijos pralaimėjimo nusprendėme, kad ukrainiečiai negali laimėti“, – sakė jis.
Toks požiūris, pasak G. Landsbergio, ne tik susilpnino Ukrainos galimybes atremti agresiją, bet ir siunčia pavojingą signalą Maskvai, kad Vakarai nėra pasiryžę siekti galutinės pergalės.
„Dabar mes ruošiame Europą dideliam pralaimėjimui“, – perspėjo jis.
Savarankiško kelio paieškos
Landsbergis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, keičiantis politinei situacijai JAV, Europa vis dar nesugeba rasti savarankiško kelio, kaip užtikrinti ilgalaikę paramą Ukrainai.
Jo teigimu, tai ypač pavojinga, nes Amerikos užsienio politikos prioritetai gali keistis greitai, o be JAV lyderystės žemynas gali likti be aiškios strategijos.
Anot jo, Europa turi ne tik didinti finansavimą gynybai, bet ir koordinuoti veiksmus, stiprinti gynybos pramonės pajėgumus bei kurti bendrus karinius planus, kad agresoriai neturėtų nė menkiausios galimybės išbandyti NATO ryžto.
