Grynas.lt
Rūta Levickaitė
Graži lietuviška gamta – puikus traukos objektas ne tik užsienio turistams, bet ir keliaujantiems, savo kraštą norintiems pažinti lietuviams. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) pernai metais suskaičiavo lankomiausius gamtos objektus saugomose teritorijose, o GRYNAS.lt pateikia šių vietų dešimtuką.
1. Ginučių – Ladakalnio archeologinis kompleksas
© VSTT nuotr.
Aukštaitijos nacionaliniame parke įkurtas kompleksas keliautojams siūlo kvapą užgniaužiančias panoramas nuo Ladakalnio – 176 m aukščio virš jūros lygio kalno. Į abi puses kiek tik akys užmato gamtos mylėtojui atsiveria net 6 ežerų vaizdai.
Ginučių apylinkėse turistams siūloma apžiūrėti vienintelį išlikusį autentišką Ginučių vandens malūną, kuriame buvo malami ne tik miltai, bet ir gaminama elektros energija. Dabar malūnas saugomas valstybės kaip XIX a. technikos paminklas. Ekspozicija antrame aukšte pasakoja apie duonos kelionę, o buvusiuose malūnininko apartamentuose įrengti poilsiautojams skirti kambariai, kuriuose dažnai apsilanko pats Ginučių malūno velnias. Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje gausu senovinių, pilkapiais vadinamų kapaviečių.
2. Medvėgalio, Šatrijos ir Sprūdės piliakalniai
© VSTT nuotr.
Šiuos gamtos turtus saugo Varnių regioninis parkas. Nuo Medvėgalio piliakalnio ( 234 m.) atsiveria ypatingai platūs vaizdai. Sakoma, jog nuo jo viršūnės matyti 14 bažnyčių bokštai, begalė kitų kalvų, tarp jų net už 30 km esanti Šatrija. Medvėgalis laikomas iškiliausiu Žemaitijos kalnu – šio krašto kalvų karaliumi.
Šatrija – vienas žymiausių archeologinių paminklų ne tik Žemaitijoje, bet ir Lietuvoje. Nuo Šatrijos atsiveria neaprėpiamai plati ir šviesi kalvota žemė – net plika akimi įžiūrimas už 30 km. stūksantis Medvėgalis, kiek arčiau esantys kiti Žemaitijos milžinai: Girgždūtė, Moteraitis, Sprūdė. Taip pat matyti Luokė, Viekšnaliai, Upyna, Gaulėnai, Užventis, baltumu šviečiantys Telšių katedros, buvusios Varnių kunigų seminarijos bokštai.
3. Kuršių nerijos kopos
Kuršių nerijos nacionalinio parko pasididžiavimas – Kuršių nerijos kopos. Ši unikali Lietuvos vieta įvertinti net „The New York Times“. Bestselerio „1000 vietų, kurias turi aplankyti prieš mirdamas“ autorė Patricija Schultz Lietuvą pavadino vienu iš stebuklingiausių Europos kampelių. Į Kuršių neriją vadinamą „Baltijos Sachara“ patariama atvykti stebėti migruojančių paukščių, aplankyti Tomo Mano namelį Nidoje, paplaukioti Kuršių įlankoje, užkopti į Parnidžio kopą bei nuvažiuoti dviračiu iki Juodkrantės.
4. Olandų kepurė
© VSTT nuotr.
Pajūrio regioniniame parke esančiame Olandų kepurės kraštovaizdžio draustinyje saugomas Baltijos jūros skardis ir jo gamtinė aplinka. Prieš 12-15 tūkst. metų Lietuvos pajūryje stūksojęs ledynas atsitraukdamas suformavo moreninį gūbrį. Aukščiausia jo viršūnė vadinama Olandų kepurės kalnu. Tai – 24 metrų virš jūros iškilusi parabolinė kopa. Olandų kepurės kalnas yra nuolat ardomas bangų mūšos ir į pajūrį leidžiasi 16-18 metrų aukščio kriaušiu. Tokio aukšto skardingo jūros kranto Lietuvos pajūryje daugiau nėra. Olandų kepurės skardis įtrauktas į Gamtos paveldo objektų sąrašą.
5.Dubingių piliavietė
© VSTT nuotr.
Dubingių piliavietė yra Asvejos ežero pusiasalyje, kuris anksčiau buvo sala. Tai didelė, apie 500 metrų ilgio ir iki 200 metrų pločio kalva. Dubingių piliavietė yra paskelbta Lietuvos kultūros paminklu ir įtraukta į Archeologinių vietų sąrašą.
6. Anykščių šilelis su Puntuko akmeniu
Apie Anykščių šilelio grožį GRYNAS.lt jau yra rašęs. Trumpai – Puntuko akmuo: antras pagal dydį akmuo Lietuvoje (po Barstyčių akmens). Turbūt nėra Lietuvoje labiau lankomo akmens už Puntuką. Jo aukštis – 5,7 m, plotis – 6,7 m, ilgis – 6,9 m, svoris – 265 tonos.
Anykščių šilelis unikalus tuo, kad jame auga daugiau kaip 20 į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų augalų rūšių. Šilelis yra paskelbtas „Natura 2000” teritorija. Europos mastu yra saugomi ne tik atskiri augalai, bet visas plotas yra įvertintas mažais gabalėliais – buveinėmis. Ten yra ir stepinės pievos, aliuvinės pievos, miškas vertingas kaip Vakarų taiga, yra ir griovių, šlaitų miškų…
Iki 2014 m. pabaigos Anykščių šilelio teritorijoje 21 m. aukštyje medžių lajomis turėtų nusidriekti pažintinis takas, apie kurį GRYNAS.lt taip pat jau yra rašęs.
7. Velnio duobė
Aukštadvario regioninis parkas gali pasididžiuoti lietuvių itin mėgiamu lankytinu objektu – Velnio duobe. Tai įžymiausias ir labiausiai lankomas Aukštadvario regioniniame parke gamtos paminklas.
Pasak legendos, anksčiau Velnio duobės vietoje buvo aukštas kalnas, ant kurio stovėjo bažnyčia. Bet kunigas suviliojo jauną merginą ir bažnyčia prasmego. Tik dori žmonės ir dabar gali išgirsti varpų skambesį, sklindantį iš duobės dugno. Kita legenda duobės kilmę taip pat sieja su bažnyčia, velniais. Čia vidurnaktį pasirodydavę, puotaudavę velniai, todėl niekas nedrįso pro duobę keliauti sutemus.
8. Pūčkorių atodanga
© VSTT nuotr.
Pavilnių regiono parke esantis objektas – bene aukščiausia ir įspūdingiausia Lietuvoje atodanga, suformuota Vilnios upės sraunių vandenų. Jos aukštis – daugiau nei 65 m, plotis – 260 m. Nuo šios atodangos viršaus atsiveria nuostabi Vilnios slėnio panorama.
9. Ūlos akis
Dzūkijos nacionalinio parko perlas – Ūlos akis. Tai – vienas garsiausių ir įspūdingiausių Lietuvos šaltinių, esantis Ūlos upės kairiojo kranto terasoje Varėnos rajone. 8 m nuo kranto nutolusi versmė yra lyg nedidelis ežerėlis, kurio duburio ilgis siekia 4,4 m, o plotis – 3,4 m. Ūlos akis yra iškilusi kelis metrus aukščiau upės lygio – vanduo tiesiog nerado lengvesnio kelio į upę. Šaltinio centre nuolat kunkuliuoja stiprios vandens srovės permaišomas smėlis. Sakoma, kad jo vanduo yra skaidrus it ašara, ir tikima, kad gali padėti įveikti įvairias ligas.
10. Buivydų ir Bradeliškių piliakalniai
© Neries regioninio parko nuotr.
Dūkštos slėnyje stūksantys Bradeliškių ir Buivydų piliakalniai – viena įspūdingiausių Neries regioninio parko vietų. Sutvarkyta piliakalnių aplinka, nuo jų viršaus atsiverianti puiki miškingo kraštovaizdžio panorama, apačioje almantis Dūkštos upelis – visa tai gali užburti kiekvieną čia apsilankiusį.
.jpg){kind=logo}
