Jūsų vadinamasis „dolerio“ medis, tiksliau – zamiokulkas, jau kelis mėnesius stovi vietoje ir neauga? Dažniausiai taip nutinka dėl maistinių medžiagų trūkumo, o problemą galima išspręsti paprastu ir reguliariu tręšimu.
Zamiokulkas yra vienas nereikliausių kambarinių augalų: jam paprastai pakanka šilumos ir saikingo, laiku atliekamo laistymo. Vis dėlto pasitaiko, kad augalas iš pažiūros atrodo sveikas – nenumeta lapų, neblogėja, tačiau naujų ūglių nesulaukiama mėnesių mėnesiais.
Dažniausia priežastis yra labai paprasta – išsekęs substratas. Jei žemė vazone ilgą laiką nekeičiama, joje esančios maistinės medžiagos palaipsniui išnaudojamos, todėl augalui ima trūkti „kuro“ augimui ir vystymuisi.
Norint neeksperimentuoti su sudėtingais naminių trąšų receptais, patogu įsigyti kompleksinių trąšų kambariniams augalams. Tokios trąšos paprastai kainuoja nebrangiai, o vieno buteliuko dažniausiai pakanka ilgam laikui.
Daugeliu atvejų rekomenduojama dozė būna tokia: 1 valgomasis šaukštas trąšų 500 ml vandens. Tokio tirpalo paprastai užtenka ne tik zamiokulkui, bet ir kitiems namuose auginamiems augalams palaistyti. Renkantis trąšas verta atkreipti dėmesį į sudėtį – zamiokulkui itin svarbūs kalis ir fosforas. Būtent šių elementų trūkumas neretai lemia, kad augalas „užmiega“ ir nustoja leisti naujus lapus.
Tręšti zamiokulką rekomenduojama ne dažniau kaip kartą per 2–2,5 savaitės aktyvaus augimo laikotarpiu, t. y. nuo pavasario iki rudens. Žiemą augalui geriau suteikti ramybės periodą ir tręšimo atsisakyti.
Svarbiausia taisyklė – trąšas visada pilkite tik į drėgną žemę. Taip apsaugosite šaknis nuo nudeginimo. Po kelių tręšimų dažniausiai pastebima, kad iš vazono pradeda kaltis nauji, tvirti ūgliai, o lapai tampa sodriai žali, stangrūs ir blizgūs.
