Latvijos parlamento (Saeimos) pirmininkė Daiga Mierinia pasirašė laišką Nobelio komitetui su siūlymu 2025 metų Nobelio taikos premiją skirti JAV prezidentui Donaldui Trumpui, pranešė naujienų savaitraštis „Ir“.
Pasak leidinio, D. Mierinia pasirašė Izraelio ir JAV parlamentų vadovų inicijuotą laišką, kuriame raginama Nobelio taikos premiją skirti D. Trumpui – nepaisant fakto, kad ši premija prieš kelis mėnesius jau buvo paskirta Venesuelos politikei Mariai Corinai Machado.
Nors iš pradžių D. Mierinia teigė, kad parašas buvo tik „bandymas“ ir kad šį klausimą dar reikia aptarti su Latvijos užsienio politikos sprendimų priėmėjais, vėliau ji patvirtino, kad pasirašytas laiškas jau išsiųstas į Izraelį.
Laiškas pasirašytas tokiu metu, kai D. Trumpo pareiškimai apie galimą Grenlandijos aneksiją išaugino transatlantinę įtampą. D. Mierinia gina D. Trumpo veiksmus, pabrėždama jo indėlį į Izraelio ir Europos saugumą, taip pat į Ukrainos gebėjimą gintis. Dėl Grenlandijos ji mano, kad šis klausimas susijęs su Arkties saugumu, o ne su teritorinėmis ambicijomis.
Pasak portalo LSM, D. Mierinia pripažino, kad užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė kritiškai vertino jos vienašališką sprendimą. Laiške D. Trumpas esą giriamas kaip „taikos gynėjas“, nepaisant jo neseniai įvykdytų karinių veiksmų Venesueloje, dažnos kritikos Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir jo pareikšto noro aneksuoti Grenlandiją neatsižvelgiant į tai, kad ji yra Danijos Karalystės dalis, taip pat išsakytų pastabų apie Kanados užėmimą.
D. Mierinia mano, kad paramos laiško pasirašymas yra pateisinamas, nes „JAV yra Latvijos strateginė partnerė“. Ji įsitikinusi, kad šalies užsienio politika šiuo klausimu yra vieninga, todėl manė, kad būtina atsiliepti į JAV Atstovų rūmų pirmininko prašymą ir kartu su juo pasirašyti laišką Nobelio komitetui. Saeimos pirmininkė nieko neužsiminė apie nuomonių derinimą su strateginiais partneriais Europoje. Ji teigė žinanti, kad panašus laiškas buvo išsiųstas Estijos ir Ukrainos parlamentų vadovams, tačiau nebuvusi tikra, ar jie jį pasirašys.
LSM pažymi, kad D. Mierinios pareigos yra įtakingos. Ji ne tik kalba Saeimos vardu, bet ir techniškai eina prezidento pareigas, kai prezidentas Edgaras Rinkevičius yra išvykęs arba negali eiti savo pareigų, todėl atrodo stebėtina, kad, nepaisant jos asmeninių jausmų, ji prideda savo vardą prie tarptautinio dokumento, kruopščiai nepatikrinusi, ar tai yra tinkama. Pasak leidinio „Ir“, ji sakė, kad pasirašyti laišką buvo jos „asmeninis sprendimas“, nes kvietimas buvo skirtas jai.
Šiuo laišku judame link deeskalacijos, sakė Latvijos politikė, vildamasi, kad dėl jos veiksmų situacija gali tapti „mums draugiškesnė“.
Kaip buvo pranešta anksčiau, D. Trumpas paskelbė, kad, kilus nesutarimams dėl Grenlandijos, nuo vasario 1 d. importui iš aštuonių ES šalių bus įvestas 10 proc. muitas.
Naujieji tarifai bus taikomi visam importui iš Danijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų. Jei nebus susitarta dėl Grenlandijos pardavimo JAV, nuo birželio mėnesio tarifas bus padidintas iki 25 proc.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
