Kai termometro stulpelis rodo virš 30 laipsnių, visi instinktyviai ieško šaldytuvo rankenėlės – norisi kažko ledinio, kas akimirksniu atgaivintų. Tačiau šis sprendimas, nors ir populiarus, nebūtinai naudingas jūsų kūnui. Daug kas galvoja, kad šaltas gėrimas – tai greičiausias būdas atsigaivinti, bet mokslas ir tradicijos sako ką kita.
Pasirodo, geriausias būdas kovoti su alinančiu karščiu slypi visai ne šaltuose limonaduose ar vandeniu su ledukais. Nors iš pradžių jie suteikia palengvėjimą, ilgainiui gali pakenkti. Galvos skausmai, skrandžio diskomfortas ar net širdies ritmo sutrikimai – tokios pasekmės pasitaiko dažniau nei manoma.
O štai alternatyva, kurią verta apsvarstyti, gali pasirodyti netikėta. Ką rinktis vietoje ledinio vandens? Atsakymas kai kam gali nuskambėti keistai, bet tai – šilta arba net karšta arbata. Taip, būtent toks gėrimas dažniausiai geriamas karščiu alsuojančiose šalyse, kur žmonės puikiai supranta kūno reakcijas į aplinkos pokyčius.
Kodėl šaltas gėrimas gali pakenkti
Ledinis vanduo, ypač išgertas greitai ir dideliais kiekiais, staiga atvėsina vidaus organus. Kūnas tai suvokia kaip stresą ir pradeda aktyviai dirbti, kad atstatytų vidinę temperatūrą. Šis procesas sekina, o kartais net sukelia termoreguliacijos sutrikimų.
Be to, esant intensyviam karščiui, išgėrus labai šalto gėrimo, neretai jaučiami sinusų skausmai, stiprūs galvos maudimai ar net drebulys. Ypač pavojinga gerti šaltą vandenį tuomet, kai esate įkaitę nuo saulės ar fizinės veiklos – organizmas gali patirti šiluminį šoką.
Kadangi šaltas gėrimas neskatina prakaitavimo, jis nesuteikia ilgalaikės atgaivos. Po kelių minučių karštis sugrįžta su dar didesne jėga, o troškulys – kartu su juo.
Šilta arbata – kasdienis gelbėtojas per karščius
Karštoje aplinkoje šiltas gėrimas veikia priešingai nei šaltas. Kūnas ima prakaituoti, o tai natūraliai vėsina odos paviršių ir sumažina bendrą kūno temperatūrą. Tai ne mitas – toks poveikis įrodytas praktikoje ir naudojamas ištisus šimtmečius.
Šiltą arbatą rekomenduojama gerti lėtai, mažais gurkšneliais. Ji gali būti be kofeino – ramunėlių, mėtų, liepžiedžių ar net silpna juodoji. Taip pat vertingos yra rytietiškos arbatos, ypač mėtos pagrindu, kurios puikiai malšina troškulį.
Svarbu pabrėžti, kad arbata, ypač ne per stipri, neturi dehidratuojančio poveikio, kaip daugelis klaidingai mano. Įvairūs tyrimai rodo, kad saikingai vartojama arbata prisideda prie bendro skysčių balanso, o ne jį ardo.
Kiek gerti per dieną ir ką dar svarbu žinoti
Per karščius būtina gerti daug skysčių – tai neginčytina. Tačiau gėrimų pasirinkimas turėtų būti protingas. Geriausias variantas – pakaitomis gerti paprastą vandenį ir šiltą arbatą. Taip išlaikomas stabilus skysčių balansas, išvengiama organizmo šoko ir nepatogumų.
Optimalu būtų išgerti apie 2–3 litrus skysčių per dieną. Iš jų dalis gali būti arbata. Svarbiausia – nedaryti pertraukų ilgesnių nei pora valandų be jokio gėrimo. Net jei nejaučiate troškulio, gerkite mažais gurkšneliais.
Verta vengti gazuotų gėrimų, alkoholio ir per saldžių sulčių – jie sukelia priešingą efektą. Šie gėrimai ne tik apkrauna virškinimo sistemą, bet ir trukdo natūraliam prakaitavimo procesui.
Paprasta praktika, kuri keičia savijautą
Jeigu nuspręsite šį vasaros sezoną išbandyti šiltą arbatą karštą dieną – nenustebkite, jei netrukus tai taps jūsų įpročiu. Dauguma žmonių, kurie pabandė šią praktiką, teigia, kad savijauta greitai pagerėja, o dienos pabaigoje jaučiasi mažiau išsekę.
Taigi, kai saulė neleidžia atsipalaiduoti, o kūnas reikalauja atgaivos – atsisakykite šaltų limonadų. Vietoj to išsivirkite lengvos, ne per stiprios arbatos ir gurkšnokite ją ramiai, leiskite organizmui kvėpuoti. Jūsų kūnas atsilygins geresne savijauta, o jūs išvengsite nereikalingų sveikatos problemų.
