Tyrimų duomenimis, vyrams širdies infarkto ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų rizika ima ryškiai didėti jau trečiojo gyvenimo dešimtmečio viduryje – maždaug nuo 35 metų. Tai gerokai anksčiau, nei panašus rizikos šuolis pastebimas moterims, todėl mokslininkai ragina vyrus širdies sveikatą pradėti tikrintis jaunesniame amžiuje.
JAV mokslininkai atliko ilgalaikį tyrimą, kuriame vidutiniškai apie 34 metus stebėjo 5 112 žmonių sveikatą. Tyrimo pradžioje (devintajame dešimtmetyje) visi dalyviai buvo 18–30 metų ir neturėjo diagnozuotų širdies bei kraujagyslių ligų. Tai leido tyrėjams nuosekliai įvertinti, kada ir kaip dažnai laikui bėgant pasireiškė įvairūs susirgimai, įskaitant insultą ir širdies nepakankamumą.
Rezultatai parodė, kad apie 35-uosius metus išryškėja kritinis lūžis: pradeda didėti vyrų ir moterų širdies bei kraujagyslių ligų rizikos skirtumas. Didžiausią šio skirtumo dalį sudaro išeminė (koronarinė) širdies liga – dažniausia širdies infarkto priežastis. Ši liga vystosi, kai širdį maitinančios kraujagyslės siaurėja ar užsikemša dėl riebalinių sankaupų, todėl sutrinka kraujotaka.
„Tai gali atrodyti anksti, tačiau širdies ligos vystosi dešimtmečiais – ankstyvieji jų požymiai aptinkami dar jaunystėje“, – aiškina epidemiologė Alexa Freedman iš Šiaurės Vakarų universiteto JAV.
Pasak jos, ankstesnis profilaktinis tikrinimasis padėtų laiku nustatyti rizikos veiksnius ir pritaikyti prevencines priemones, kurios sumažintų ilgalaikę sunkių ligų tikimybę.
Tyrėjai vertino ir kitus rizikos veiksnius: kraujospūdį, cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje, rūkymą, fizinį aktyvumą bei kūno svorį. Įtraukus šiuos rodiklius, vyrų ir moterų rizikos skirtumas sumažėjo, tačiau visiškai neišnyko. Tai leidžia manyti, kad svarbios ir kitos, dar ne iki galo paaiškintos priežastys.
Duomenys atskleidė, kad 5 proc. sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis ribą vyrai pasiekia vidutiniškai septyneriais metais anksčiau nei moterys: maždaug 50,5 metų, palyginti su 57,5 metų moterims. Vertinant vien išeminę širdies ligą, 2 proc. sergamumo lygį vyrai pasiekia maždaug dešimtmečiu anksčiau negu moterys.
Tuo tarpu insulto rizikos atžvilgiu ryškių lyčių skirtumų beveik nenustatyta. Širdies nepakankamumo – būklės, kai širdis nebesugeba efektyviai pumpuoti kraujo – rizikos skirtumai tarp vyrų ir moterų išryškėja kiek vėliau. Tyrėjų teigimu, ateityje šiuos rezultatus galėtų papildyti tyrimai, apimantys vyresnio amžiaus žmones.
„Tai vis dar gana jauna imtis: paskutinio stebėjimo metu visi dalyviai buvo jaunesni nei 65 metų, o insultas ir širdies nepakankamumas dažniau išsivysto vyresniame amžiuje“, – pažymi A. Freedman.
Nors tyrimo tikslas nebuvo išsamiai atsakyti, kodėl vyrų ir moterų rizika skiriasi, mokslininkai pabrėžia, kad įtakos gali turėti lytiniai hormonai ir skirtingos cholesterolio koncentracijos kraujyje. Taip pat neatmetama gyvenimo būdo ypatumų bei socialinių veiksnių reikšmė.
Dešimties metų skirtumas tarp vyrų ir moterų sergamumo išemine širdies liga buvo fiksuotas ir ankstesniuose tyrimuose, tačiau šįkart išvados grindžiamos naujesniais duomenimis ir platesne analize, apimančia kelias skirtingas širdies bei kraujagyslių ligų rūšis.
Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi tiek vyrams, tiek moterims JAV. Tyrėjai pabrėžia, kad moterų rizikos nuvertinti negalima, tačiau atkreipia dėmesį į skirtingus sveikatos priežiūros įpročius: moterys dažniau reguliariai lankosi pas gydytojus ir tikrinasi sveikatą, o vyrai neretai vengia profilaktinių vizitų.
Atsižvelgiant į tai, kad vyrams širdies infarkto ir kitų širdies ligų rizika pradeda didėti gerokai anksčiau, mokslininkai ragina daugiau dėmesio skirti vyrų širdies sveikatos stebėsenai darbingo amžiaus laikotarpiu ir stiprinti ligų prevenciją.
„Mūsų rezultatai rodo, kad skatinant jaunus vyrus dažniau lankytis profilaktinėse apžiūrose, galima pasinaudoti svarbia proga pagerinti jų širdies sveikatą ir sumažinti būsimą širdies bei kraujagyslių ligų riziką“, – teigia A. Freedman.
