Forsitija – vienas ryškiausių pavasario pranašų sode, sužydintis dar tada, kai dauguma augalų tik bunda. Šis krūmas visiškai atsparus šalčiui, nereiklus ir lengvai auginamas, todėl puikiai tinka tiek dideliems, tiek mažiems sodams. Didelis jo privalumas – paprastas dauginimas, leidžiantis patiems užsiauginti naujų augalų be papildomų išlaidų.
Forsitiją labai paprasta dauginti medėjančiais auginiais. Tam nereikia nei specialios patirties, nei sudėtingų priemonių, o sėkmės tikimybė itin didelė. Toks dauginimo būdas leidžia per vieną sezoną pasiruošti kelis ar net keliolika jaunų krūmų.
Medėjančius forsitijos auginius geriausia imti nuo vėlyvo rudens iki ankstyvo pavasario, kol augalas dar nepradėjęs vegetacijos ir nežydi. Sausis ar vasaris tam itin tinkamas metas, nes krūmas tuo metu yra ramybės būsenoje, o ūgliai jau subrendę.
Dauginimui parenkami tiesūs, vienmečiai ūgliai, augę apatinėje krūmo dalyje. Jie turėtų būti nešakoti, maždaug pieštuko storio, su lygia, žalsvai alyvine žieve. Tokie ūgliai lengvai formuoja šaknis ir greitai prigyja.
Nupjauti ūgliai sutrumpinami, pašalinant minkštus viršūnėlius, kurie netinka įšaknijimui. Viršutinis pjūvis daromas maždaug pusantro centimetro virš pumpuro, o pats ūglis padalijamas į maždaug 20 centimetrų ilgio auginius. Apatinė dalis nupjaunama tiesiai, o viršutinė – įstrižai, kad vėliau būtų lengva atskirti, kur auginio viršus, o kur apačia.
Paruoštus auginius iki pavasario galima laikyti drėgname smėlyje vėsioje vietoje arba iš karto pradėti įšaknydinti vazonėliuose. Žiemą sodinti į atvirą gruntą nerekomenduojama, nes įšalusi dirva neleidžia formuotis šaknims.
Įšaknijimui vazonėliai pripildomi lengvo, universalaus substrato. Auginiai sodinami taip, kad žemė uždengtų maždaug du trečdalius jų ilgio. Nors galima naudoti šaknų formavimą skatinančias priemones, forsitija dažniausiai puikiai įsišaknija ir be jų.
Vazonėliai laikomi šviesioje, bet vėsioje vietoje, o žemė reguliariai drėkinama, kad neišdžiūtų. Svarbu neperlaistyti, nes per didelė drėgmė gali sukelti puvinį. Per kelis mėnesius auginiai pradeda leisti šaknis, o per metus virsta tvirtais jaunais augalais.
Į sodą forsitijas geriausia persodinti pavasarį, kai jau nebegresia stiprios šalnos. Tuo metu augalai lengvai prisitaiko prie naujų sąlygų ir greitai pradeda augti. Pasodintos tinkamoje vietoje, jos dažniausiai pražysta jau po vienerių ar dvejų metų.
Sode forsitija gali atlikti įvairias funkcijas. Tai gana stambus krūmas, galintis užaugti iki trijų metrų aukščio ir pločio, todėl jam reikia pakankamai erdvės. Iš pradžių ūgliai auga statūs, vėliau išlinksta lanku, suteikdami krūmui natūraliai dekoratyvią formą.
Forsitija puikiai tinka kaip pavienis akcentinis augalas matomoje sodo vietoje, kur pavasarį akį traukia ryškiais geltonais žiedais. Ji taip pat gali būti sodinama grupėmis arba naudojama gyvatvorėms formuoti, ypač derinant su vėliau žydinčiais krūmais. Tai augalas, kuris ne tik puošia sodą, bet ir simboliškai praneša apie prasidėjusį pavasarį.
