Lietuviai, kaip ir daugelio kitų kaimyninių šalių gyventojai, metų metus vykdavo į Lenkiją pigesnių pirkinių. Tačiau pastaruoju metu ši tradicija pradeda blėsti, nes kainų skirtumas nebėra toks ryškus. Lietuviška televizija „TV3“ nuvykusi į Suvalkus aiškinosi, ar tautiečiai dar mato prasmę kelionei.
Pakalbinti pirkėjai pripažino, kad nuotaikos pasikeitusios. Kai kurie teigė, jog jei neperkami tam tikri produktai, kelionė tampa menkai naudinga. Kainų augimas Lenkijoje, nors ir sulėtėjęs, vis dar juntamas, todėl apskaičiuoti naudą darosi sudėtingiau.
Reportaže išryškėjo ir praktinis klausimas, kiek iš tiesų galima sutaupyti. Žmonės akcentavo, kad vien dėl kelių prekių važiuoti neverta, o nauda atsiranda tik perkant didesniais kiekiais. Taigi pirkinių turizmas virsta retesniu ir labiau apgalvotu sprendimu.
Kainų skirtumas mažėja
„TV3“ remdamasi „Eurostato“ duomenimis nurodė, kad maistas Lenkijos parduotuvėse dabar maždaug dvylika procentų pigesnis nei Lietuvoje. Prieš kelerius metus skirtumas siekė net ketvirtį ar trečdalį, todėl kelionės būdavo akivaizdžiai naudingesnės. Šis pokytis rodo, kad kainų kreivės abiejose šalyse artėja.
Nors skirtumas dar išlieka, jis nebėra toks, kad savaime pateisintų kelionę iš toliau. Tam reikia įvertinti ir kuro išlaidas, ir sugaištą laiką. Todėl pirkėjai vis dažniau skaičiuoja ne tik kainą, bet ir visą kelionės savikainą.
Kas Lenkijoje vis dar apsimoka?
Žurnalistų sutiktų lietuvių teigimu, Lenkijoje dar verta pirkti mėsą, rūkytus gaminius ir dešras. Prieš šventes jie taip pat ieško buitinės chemijos, kruopų, makaronų ir aliejaus. Tokios prekės dažniausiai sudaro didžiąją pirkinių krepšelio dalį.
Pašnekovai pabrėžė, kad nauda atsiranda tada, kai apsiperkama retai, bet gausiai. Tam būtina gerai žinoti kainas Lietuvoje, kad nesusigundytum preke, kuri iš tiesų nėra pigesnė. Viena moteris sakė, kad atvyksta vieną ar du kartus per mėnesį ir perka didesnį kiekį, tuomet sutaupyti pavyksta labiau.
Motyvacija važiuoti silpsta
Kai kurie lietuviai atvirai pripažino, kad dabar kelionė praranda prasmę, jei neperki mėsos. Jų nuomone, kainos išaugusios taip, kad skirtumas nebeatsveria papildomų išlaidų. Kita pašnekovė teigė, kad važiuoti dėl vienos dešros neverta, bet normalūs savaitiniai ar šventiniai pirkiniai vis dar finansiškai naudingi.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas iš banko „Citadele“ aiškino, jog lietuviai nebėra tokie motyvuoti kaip anksčiau. Tai siejama su sustiprėjusiu zloto kursu ir gerėjančia Lietuvos gyventojų perkamąja galia. Pasak jo, tiems, kurie gyvena arti sienos, pirkinių turizmas dar atsiperka, tačiau vilniečiams ar žmonėms iš tolesnių miestų toks važiavimas dažnai nebeatrodo logiškas.
