Lenkija pratęsė buferinės zonos pasienyje su Baltarusija galiojimą. Ši priemonė bus tęsiama dar 90 dienų – iki birželio 3 d., Varšuvoje pranešė Vidaus reikalų ministerija. Atitinkamas sprendimas argumentuojamas „besitęsiančiu migracijos spaudimu“ Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje.
Tačiau ministerija nurodė dar vieną priežastį. Pastaruoju metu išaugo skaičius incidentų, kai į oro erdvę virš Lenkijos įskrieja meteorologiniai balionai su kontrabandinėmis cigaretėmis, teigiama pranešime.
Lenkija ir Europos Sąjunga (ES) kaltina Baltarusijos diktatorių Aliaksandrą Lukašenką organizuotai gabenant migrantus iš krizių regionų prie ES išorės sienos ir taip siekiant daryti spaudimą Vakarams. Daugelis šių migrantų nori iš Lenkijos vykti toliau į Vokietiją. Autoritariškai valdoma Baltarusija yra Rusijos sąjungininkė.
2022 m. vasarą Lenkija Baltarusijos pasienyje pastatė 5,5 metro aukščio tvorą ir įrengė elektroninę stebėjimo sistemą. Tai taip pat išorinė ES siena. Nepaisant minėtų saugumo priemonių, ir toliau migrantai kasdien mėgina neteisėtai kirsti ES išorės sieną.
Ministro pirmininko Donaldo Tusko vyriausybė buferinę zoną nustatė 2024 m. birželį. Jos tikslas buvo apsunkinti neteisėtą migrantų gabenimą per Lenkijos ir Baltarusijos sieną ir pagerinti pasieniečių, kariuomenės bei policijos darbo sąlygas.
Buferinės zonos plotis yra 200 metrų, o kai kuriose vietose – iki 4 km. Į šią zoną gali įžengti tik gyventojai ir uniformuoti pareigūnai. Pagalbos organizacijoms ir žiniasklaidai reikia leidimo.
ES ir NATO šalis Lenkija turi maždaug 400 km ilgio sieną su Baltarusija.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
