Europos Komisija trečiadienį padavė Lenkiją į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl kliūčių, kurios riboja piliečių ir organizacijų galimybes kreiptis į teismus dėl oro taršos.
Briuselio teigimu, Lenkija iki šiol neužtikrino, kad jos gyventojai ir aplinkosaugos grupės galėtų teisiškai ginčyti oro kokybės planus, kurie yra būtini, kai viršijamos taršos normos.
Pagal ES direktyvą, valstybės, viršijančios leistinus oro užterštumo lygius, turi pateikti aiškius planus, kaip ketina spręsti problemą, tai reiškia priemones, kurios realiai sumažintų taršą iki nustatytų ribų.
Komisija teigia, kad Lenkijos institucijos ne tik nesudaro galimybės skųsti netinkamai parengtų ar visai neparengtų planų, bet ir riboja pačią teisę tokias bylas iškelti nacionaliniuose teismuose.
Tokia padėtis reiškia, kad žmonės, kenčiantys nuo prasto oro, kuris gali lemti kvėpavimo takų ligas, širdies problemas ar net ankstyvą mirtį – neturi realios galimybės apginti savo teisių.
Komisijos vertinimu, tai ne tik pažeidžia ES teisę, bet ir prisideda prie ilgalaikės oro taršos problemos, kuri jau dabar laikoma viena didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai Europoje.
Tai ne vienintelis kaltinimas Lenkijai. Pranešama, kad tą pačią dieną Komisija kreipėsi į Teisingumo Teismą ir dėl dar vienos srities – švaraus geriamojo vandens.
Šiuo atveju Lenkija kaltinama neįgyvendinus ES direktyvos, kuri įpareigoja šalis atnaujinti geriamojo vandens kokybės standartus, kovoti su mikroplastiku ir hormoninę sistemą trikdančiomis cheminėmis medžiagomis.
Vandens direktyva – tai ES atsakas į vis aštrėjančią grėsmę, kurią kelia plastiko atliekos ir cheminiai junginiai, aptinkami net ir giliuose požeminiuose vandens telkiniuose.
Panašu, kad Lenkija delsia įvesti naujus kokybės standartus ir kontrolės sistemas, kurios būtinos siekiant užtikrinti saugų geriamąjį vandenį visiems šalies gyventojams.
Abi bylos gali turėti rimtų pasekmių. Jei Teisingumo Teismas nuspręs, kad Lenkija pažeidė ES teisę, šaliai gali būti skirtos didelės baudos ir nurodymai skubiai keisti savo įstatymus bei praktikas.
Tai dar vienas ženklas, kad aplinkos apsaugos klausimai tampa vis svarbesni ES teisminėje darbotvarkėje, ne tik kaip deklaratyvūs tikslai, bet kaip privalomos, teisiškai įpareigojančios priemonės.
