Pastarosiomis savaitėmis kilus ažiotažui dėl planuojamo akcizo degalams didinimo ir galimo kainų šuolio, Lietuvos valdžia rodo ženklus, kad linkusi atsitraukti nuo ankstesnių, griežtesnių planų.
Seime svarstomos pataisos, kurios reikštų ne visišką kainų kilimo sustabdymą, bet jo sušvelninimą – degalai vis tiek brangs, tačiau mažiau nei planuota iš pradžių. Šiuo metu akcizas degalams susideda iš dviejų dalių 0 pastoviosios ir kintamosios.
Vyriausybė siūlo nuo 2026 metų nedidinti kintamosios dalies, susijusios su CO₂ emisijomis, ši dalis šiuo metu yra 53,6 Eur/1000 l, bet padidinti pastoviąją, nuo 466 iki 500 Eur/1000 l. Tokiu atveju bendras akcizo tarifas padidėtų nuo 519,6 iki 553,6 Eur – apie 6,5 proc.
Tai lemtų vidutinį degalų brangimą – dyzelinas pabrangtų apie 4 ct/l, benzinas – apie 6 ct/l, dujos – 3,5–4 ct/l. Finansų ministerija argumentuoja, kad toks sprendimas leidžia sumažinti kainų šuolį, išlaikyti konkurenciją su kaimyninėmis šalimis ir mažinti spaudimą vartotojams bei verslui.
Rinka reaguoja, pardavimai mažėja
Nepaisant kompromisinio siūlymo, degalų rinkos dalyviai nėra patenkinti. Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos įmonių asociacijos (LIEPA) prezidentė Kristina Čeredničenkaitė primena, kad anksčiau buvo žadėtas viso akcizo didinimo stabdymas, o ne tik kintamosios dalies „įšaldymas“.
Statistika taip pat rodo neraminančią tendenciją: per pirmus aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje parduota 15 proc. mažiau dyzelino nei per tą patį laikotarpį pernai. Tai gerokai viršija Finansų ministerijos prognozes, kurios skaičiavo 6 proc. sumažėjimą.
Pagrindinė priežastis yra augantis degalų pirkimas Lenkijoje, kur kainos žymiai žemesnės.
Konkurencijos išbandymas
Lenkija nuo kitų metų neplanuoja didinti dyzelino akcizo, todėl atotrūkis tarp šios šalies ir Lietuvos dar labiau išaugs, nuo dabartinių 10 ct/l iki 14 ct/l. Tai reiškia, kad vis daugiau lietuvių, ne tik transporto įmonių, bet ir paprastų vairuotojų, degalus pils kaimyninėje šalyje.
Tai yra tiesioginiai nuostoliai Lietuvos biudžetui. Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas pabrėžia, kad tarptautiniai vežėjai jau dabar apie 90 proc. degalų įsigyja Lenkijoje, o jei situacija nesikeis, jie į Lietuvos degalines nebegrįš.
Vidaus rinkos vežėjams pasirinkimo laisvė mažesnė, tad jiems degalų brangimas tiesiogiai reiškia didesnes sąnaudas ir galimą bilietų kainų kilimą.
Mažėjančios apyvartos ir darbo vietų praradimas
Prognozuojama, kad sumažėjusi dyzelino paklausa galėtų reikšti net 480 mln. eurų degalinių sektoriaus apyvartos sumažėjimą 2026 metais.. Tai paveiktų ne tik pelno mokesčio surinkimą (galimas kritimas – apie 1,5 mln. eurų), bet ir darbo rinką, ypač pasienio regionuose su Lenkija.
Vien šiemet šiose vietovėse dėl mažėjančių degalų pardavimų planuojama atleisti apie 100 darbuotojų.
Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus teigia, kad dabartinė mokesčių politika riboja vartojimą ir net sumažina biudžeto pajamas. Jo skaičiavimais, sumažinus dyzelino akcizą iki 440 Eur/1000 l, valstybė galėtų surinkti daugiau – apie 1,92 mlrd. eurų vietoje dabar prognozuojamų 1,875 mlrd.
Esminė mintis yra ta, kad vartojimas krenta greičiau nei auga mokesčiai, valstybė uždirba mažiau, ne daugiau. Todėl reikėtų taikyti racionalesnį akcizų lygį, kuris skatintų vartojimą ir kartu padidintų įplaukas.
LIEPA taip pat siūlo svarstyti dalinio akcizo grąžinimo sistemą vežėjams, tokios schemos veikia kai kuriose ES šalyse.
Lietuvoje pigiau nei kitur
Pagal Lietuvos energetikos agentūros duomenis, spalio viduryje Lietuvoje benzinas kainavo vidutiniškai 1,40 Eur/l, dyzelinas – 1,46 Eur/l. Tai pigiau nei Vakarų Europoje, bet brangiau nei kai kuriose Rytų Europos valstybėse.
Pavyzdžiui, dyzelinas Bulgarijoje siekė 1,20 Eur/l, Lenkijoje – 1,39 Eur/l, o Estijoje – 1,30 Eur/l. Benzino kainų skirtumai taip pat išliko ryškūs: Vokietijoje – 1,64 Eur/l, o Kipre – tik 1,21 Eur/l. Lietuvoje benzinas šiek tiek brangesnis nei Lenkijoje, bet pigesnis nei Latvijoje ar Estijoje.
