Ilgus metus jis atvirai dergė savo šalį, o rusiškoje žiniasklaidoje buvo pristatomas kaip šviesus Lenkijos realybės žinovas, neva išdrįsęs pasipriešinti rusofobijai. Jerzy Tyc – buvęs Lenkijos karys, pavirtęs Kremliaus propagandos veidu – dabar oficialiai paskelbtas žuvusiu. Kovodamas už Rusijos kariuomenę, jis žuvo Ukrainos teritorijoje.
Jo mirtį rugsėjo 21 dieną patvirtino Rusijos Kursko srities administracija. Jau daugiau nei metus jis buvo laikomas dingusiu – apie jį nieko nebuvo girdėti nuo 2023 metų birželio. Dabar aiškėja, kad buvęs karys, propagandininkas ir rusų apdovanotas veikėjas žuvo būtent fronto linijoje, dalyvaudamas aktyvioje karinėje operacijoje.
Lenkijoje Tyc buvo viešai vadinamas išdaviku. Ne tik dėl savo pasisakymų, bet ir dėl konkrečių veiksmų – jam buvo atvirai mesti kaltinimai prisidėjus prie Rusijos informacinių operacijų, veikusių šalies viduje. Jo biografija – keistas, pavojingas, o galiausiai tragiškas posūkis nuo kario iki Kremliaus instrumento.
Oficialiai – žuvo kariaudamas su neonaciais
Rusijos Kursko srities atstovai savo oficialiame pranešime apie Jerzy Tyc mirtį pasistengė pabrėžti ideologinį atspalvį – esą jis žuvo kariaudamas prieš neonacius, kaip pats vadindavo Ukrainos gynėjus. Taip pat nurodyta, kad jis buvo priverstas palikti Lenkiją, kai jo „Kursko memorialinė asociacija“ neva patyrė spaudimą iš rusofobiškų Varšuvos valdžios institucijų.
Toks retorikos tonas atitinka įprastą Kremliaus reakciją į bet kokią kritiką – kaltinimai rusofobija pastaraisiais metais tapo savotiška gynybine mantra, slepiančia tikruosius interesus ir veiksmus.
Tuo tarpu Lenkijoje Jerzy Tyc nuo pat pradžių buvo traktuojamas kaip asmuo, pažeidžiantis nacionalinius interesus. Jis figūravo ir vidaus saugumo agentūros sąrašuose – tarp 25 asmenų, įtariamų Kremliaus propagandos sklaida šalyje.
Kai ideologija baigiasi karste
Jerzy Tyc mirtis Ukrainoje nebuvo netikėta tiems, kurie sekė jo veiklą. Pasirinkęs aktyviai remti agresorių, tapti Kremliaus ruporu ir net fiziškai stoti į kariuomenę, jis galiausiai už tai sumokėjo gyvybe.
Rusijoje iš jo bus kuriamas simbolis, o Lenkijoje – jis išliks kaip pavyzdys, kur veda sąmoningas susitapatinimas su priešiška valstybe. Tiesa paprasta – pasitraukęs iš kariuomenės, jis netapo taikos aktyvistu ar istorijos tyrinėtoju. Jis tapo įrankiu. O kai įrankis sudūžta, apie jį kalbama tik kaip apie statistiką.
Ir nors Rusijoje dabar bus kalbama apie didvyrišką žūtį, Lenkijos visuomenėje šis vardas dar ilgai asocijuosis ne su kova, o su išdavyste.
