Dėl šylančių orų didėjant potvynių grėsmei, Vyriausybėje kitą savaitę rengiamos tarpinstitucinės stalo pratybos, skirtos koordinuoti skirtingų institucijų veiksmus kilus gamtos stichijai.
Pratybų metu bus tikrinamos sprendimų priėmimo, informacijos perdavimo ir reagavimo procedūros, kad pagalba gyventojams būtų suteikta maksimaliai greitai ir be trikdžių, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).
Specialistų teigimu, nors šiuo metu situacija šalyje išlieka stabili, tai gali greitai pasikeisti.
„Šis laikotarpis yra tinkamiausias metas gyventojams pasiruošti – įsivertinti gyvenamosios vietos riziką, apgalvoti veiksmus užliejimo atveju ir pasirūpinti būtiniausiomis priemonėmis“, – pranešime nurodo PAGD.
Rizikos zonoje esančios savivaldybės jau yra numačiusios gyventojų perspėjimo, evakuacijos ir laikino apgyvendinimo tvarkas. Prireikus, žmonės būtų apgyvendinami iš anksto įrengtose vietose, užtikrinant būtinas gyvenimo ir socialines sąlygas, prioritetą teikiant pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Kartu planuojamos turto apsaugos ir viešosios tvarkos užtikrinimo priemonės.
Taip pat numatyti alternatyvūs elektros ir vandens tiekimo sprendimai, parengti generatoriai, vandens pristatymo priemonės ir siurbliai.
Be to, PAGD ir savivaldybės inventorizavo ir perkėlė apsaugos priemones arčiau rizikos zonų, ugniagesiai gelbėtojai taip pat yra pasirengę vykdyti gelbėjimo, pagalbos evakuacijos metu darbus.
Sinoptikai praneša apie atšilimą
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, sekmadienį daug kur krituliai, naktį vyraus nedideli. Naktį kai kur lijundra, plikledis. Vėjas pietų, pietvakarių, 8–13 m/s. Temperatūra naktį 2–7 laipsniai šalčio, dieną 0–4 laipsniai šilumos.
Penktadienį daugelyje šalies upių stebimas vandens lygio svyravimas iki 16 cm per parą. Didesnis kilimas, iki 22-41 cm, fiksuojamas Nemune ties Kaunu ir Lampėdžiais, Šušvėje ties Josvainiais ir Nevėžyje ties Babtais.
„Atkeliavusi šiluma ir skystesnio pobūdžio krituliai nuo sekmadienio lems sniego tirpimą. Dėl įšalusio dirvožemio, vandens infiltracija bus menka, todėl vandens lygis daugelyje upių pradės pamažu kilti. Kylant vandens lygiui, o taip pat ledui tirpstant vietoje, jis silpnės ir gali lūžti. Ledai pamažu pajudės, prasidės ledonešis. Ledonešio metu žymesnius vandens lygio pakilimus nulems ledo sangrūdos“, – sako sinoptikai.
Vakariniuose rajonuose dėl aukštesnės temperatūros ir didesnio kritulių kiekio, sniegas tirps sparčiau. Storas ledas Kuršių mariose ribos nutekėjimą ir ledų pajudėjimą iš Nemuno deltos. Dėl šių priežasčių vandens lygiai gali kilti staigiau, o kai kur pasiekti ir pavojingas reikšmes.
Upėse stebimas ižas, priekrantės ledas, kai kur susidariusi ledo danga, vietomis ledas su properšomis, ant ledo gali būti vandens. Ledo danga apsitraukę ežerai. Sinoptikai ir ugniagesiai primena, kad ežeruose ledo storis laikomas tvirtu ir jau gali išlaikyti žmogų, kai yra bent 7 centimetrų.
Grupei žmonių išlaikyti ledo storis turi būti ne plonesnis kaip 12 centimetrų. Upėse ledo danga niekada nebūna saugi.
