Lietuva nustebino Europą: už internetą mokame gerokai mažiau nei dauguma kaimynų

Daugumai europiečių internetas jau seniai tapo kasdiene būtinybe – juo naudojamasi darbui, mokslui, pramogoms ir bendravimui. Vis dėlto, nors prieiga prie tinklo Europoje yra plačiai paplitusi, už interneto paslaugas skirtingose šalyse mokama labai nevienodai.

Naujausia analizė rodo, kad plačiajuosčio interneto kainos Europos Sąjungoje skiriasi kelis kartus. Vienose valstybėse gyventojai už mėnesio paslaugas moka vos keliolika eurų, kitose sąskaitos gali viršyti ir 50 eurų. Skirtumus lemia tiek konkurencija rinkoje, tiek infrastruktūros išvystymas bei bendras pragyvenimo lygis.

Eurostato duomenimis, internetu šiandien naudojasi net 94 proc. Europos Sąjungos gyventojų, o mobilieji įrenginiai tapo pagrindine prisijungimo priemone daugeliui vartotojų. Nepaisant to, interneto prieinamumo kaina vis dar išlieka svarbi tema milijonams namų ūkių.

Lietuva – tarp pigiausių Europos šalių

Tyrimo duomenimis, Lietuva išsiskiria kaip viena pigiausių interneto rinkų Europos Sąjungoje. Vidutinė mėnesio plačiajuosčio interneto kaina šalyje siekia apie 15 eurų.

Lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, Lietuvos gyventojai už internetą moka mažiau. Lenkijoje vidutinė mėnesio kaina siekia apie 18 eurų, Latvijoje – 20 eurų, o Estijoje – apie 24 eurus. Tai reiškia, kad Lietuva siūlo vienas konkurencingiausių interneto paslaugų kainų regione.

Dar pigesnį internetą Europos Sąjungoje galima rasti tik keliose šalyse. Pirmauja Rumunija, kur vidutinė mėnesio kaina siekia apie 6,66 euro. Bulgarijoje interneto paslaugos kainuoja maždaug 15 eurų per mėnesį.

Brangiausias internetas – Vakarų Europoje

Priešingoje lentelės pusėje atsidūrė Liuksemburgas, kuriame vidutinė mėnesio interneto kaina siekia beveik 50 eurų. Nedaug atsilieka Nyderlandai ir Suomija, kur vartotojai taip pat moka apie 48 eurus per mėnesį.

Specialistai pažymi, kad didesnės kainos šiose šalyse dažnai susijusios su aukštesniu pragyvenimo lygiu ir bendromis paslaugų sąnaudomis. Tačiau net ir mokėdami daugiau gyventojai išlieka vieni aktyviausių interneto naudotojų Europoje.

Kodėl kainos taip skiriasi?

Ekspertų vertinimu, viena pagrindinių priežasčių – infrastruktūros plėtra. Rytų Europos šalys daugeliu atvejų vėliau modernizavo telekomunikacijų tinklus, todėl galėjo iš karto investuoti į šviesolaidinį internetą, kuris šiandien laikomas vienu sparčiausių ir patikimiausių sprendimų.

Lietuva yra vienas ryškiausių tokio modelio pavyzdžių. Šalyje plačiai išvystyti šviesolaidžio tinklai leidžia užtikrinti didelę spartą ir stabilų ryšį, kartu išlaikant konkurencingas kainas vartotojams.

Skiriasi ne tik kainos, bet ir prieinamumas

Interneto prieinamumas Europoje priklauso ir nuo gyvenamosios vietos. Didžiuosiuose miestuose interneto ryšiu naudojasi beveik visi gyventojai, tačiau kai kuriuose regionuose kaimo vietovėse rodikliai išlieka mažesni.

Aukščiausias interneto prieinamumo lygis tiek miestuose, tiek kaimo vietovėse fiksuojamas Airijoje, Danijoje ir Nyderlanduose, kur internetu naudojasi daugiau kaip 99 proc. gyventojų. Tuo metu Graikijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje ir Portugalijoje kaimiškose vietovėse interneto naudojimas vis dar atsilieka nuo Europos vidurkio.

Nepaisant skirtumų, tendencija išlieka aiški – internetas tampa vis svarbesne kasdienio gyvenimo dalimi, o Lietuva šioje srityje išsiskiria ne tik geru ryšio kokybės ir kainos santykiu, bet ir viena konkurencingiausių interneto rinkų visame regione.