Nuo 2026 metų Lietuva planuoja stiprinti savo oro erdvės apsaugą pasitelkdama Ukrainoje sukurtą akustinę bepiločių orlaivių aptikimo sistemą. Ši technologija papildys jau veikiančią radarų infrastruktūrą ir leis efektyviau reaguoti į šiuolaikinius grėsmių scenarijus, susijusius su bepiločiais orlaiviais, kurie vis dažniau tampa įtampos šaltiniu prie rytinių šalies sienų.
Apie šį sprendimą pranešė Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras duodamas interviu nacionaliniam transliuotojui. Pokalbio metu buvo aptartas neseniai užfiksuotas incidentas, kai į Lietuvos oro erdvę įskrido bepiločio orlaivio tipo skraidyklė.
Generolas patvirtino, kad Lietuva jau ruošiasi įsigyti naują aptikimo technologiją, kuri veikia ne radarų, o garso signalų pagrindu. Pasak generolo, pirmieji žingsniai jau žengti, šiais metais numatytas finansavimas sistemai įsigyti, o iki metų pabaigos planuojama atlikti bandomuosius bandymus.
Jau 2026 metais sistema turėtų būti pradėta diegti praktikoje. Tai rodo, kad procesas jau įsibėgėjęs, nors susiduriama su tam tikrais techniniais ir administraciniais iššūkiais. Kaip paaiškino generolas Vaikšnoras, vienas iš pagrindinių vėlavimo priežasčių buvo būtinybė pritaikyti Ukrainos sukurtą technologiją prie jau naudojamų amerikietiškų sistemų.
Tai pareikalavo papildomų suderinimo darbų, ypač dėl jautrių techninių detalių, susijusių su duomenų apdorojimu ir ryšių protokolais. Vis dėlto šie klausimai jau sprendžiami, o artimiausiu metu planuojama sėkmingai pereiti prie bandymų stadijos.
Nors oficialiai nebuvo detalizuota, kuri konkreti sistema bus naudojama, anksčiau viešojoje erdvėje buvo minima, kad tai gali būti Sky Fortress sistema, sukurta Ukrainoje ir jau išbandyta įvairiuose NATO šalių poligonuose.
Ši sistema pasižymi tuo, kad geba akustiškai fiksuoti įvairių tipų bepiločius orlaivius, įskaitant net ir tokius, kurie skrenda žemai ir radarams sunkiai aptinkamomis trajektorijomis.
Remiantis ankstesniais pranešimais, Ukrainoje sukurtos akustinės sistemos, tokios kaip Zvook ir Sky Fortress, sulaukė teigiamo įvertinimo iš kelių NATO šalių gynybos ministerijų. Jos buvo demonstruojamos uždarose pratybose Europoje, kur jų galimybės fiksuoti kruizinių raketų ir bepiločių skrydžių imitacijas buvo pristatytos vienuolikos NATO valstybių atstovams.
Tuomet buvo parodyta, kaip šios sistemos tiksliai identifikuoja ir seka net ir sudėtingus taikinius. Lietuvos kariuomenės vadas taip pat pranešė, kad artimiausiu metu planuojama stiprinti priešlėktuvinės gynybos pajėgumus prie pat sienos su Baltarusija. Tai ypač aktualu pastarųjų incidentų fone, kai oro erdvė virš Lietuvos pasienio tampa vis dažniau pažeidžiama, o grėsmės kyla iš netikėtų krypčių.
Liepos dvidešimt aštuntosios rytą Lietuvos oro erdvėje buvo pastebėtas Shahed tipo bepiločio orlaivio įsiveržimas. Manoma, kad jis galėjo nukristi Lietuvos teritorijoje, todėl šiuo metu vis dar vykdomos paieškos. Šis įvykis dar kartą pabrėžia, kad tradiciniai oro gynybos sprendimai ne visada spėja su sparčiai kintančiu technologiniu kraštovaizdžiu, todėl būtinos naujos priemonės.
Akustinės sistemos tampa itin aktualios, nes leidžia aptikti mažai triukšmo keliančius bepiločius ar žemo aukščio skrendančius taikinius net ir ten, kur radarų galimybės ribotos. Jų integravimas į bendrą šalies gynybos tinklą sustiprins ne tik stebėjimo galimybes, bet ir leis greičiau bei tiksliau reaguoti į bet kokius pažeidimus.
Lietuva, bendradarbiaudama su partneriais iš Ukrainos ir naudodamasi NATO šalių patirtimi, siekia modernizuoti savo saugumo infrastruktūrą, reaguodama į naujo pobūdžio grėsmes. Tai liudija ne tik technologijų pasirinkimas, bet ir nuoseklus pasirengimo procesas, kuriuo siekiama užtikrinti šalies teritorijos saugumą tiek taikos, tiek įtampos laikotarpiu. Naujos sistemos diegimas taps svarbiu žingsniu stiprinant nacionalinį saugumą ir ruošiantis netikėtoms situacijoms ateityje.
