Šių metų grybavimo sezonas prasidėjo anksčiau nei įprastai ir gerokai įsibėgėjo. Lietuvoje, kaip ir kai kuriose kaimyninėse šalyse, gamta šiemet nepašykštėjo nei lietaus, nei šilumos – tai tapo tikru rojumi grybautojams. Nors socialiniai tinklai mirga nuo pilnų krepšių baravykų, raudonikių, voveraičių ir kitų vertingų grybų nuotraukų, ne visi grybautojai grįžta namo laimingi.
Gali atrodyti, kad tokio sezono nebuvo jau seniai. Miškuose galima sutikti ir pavienius, ir ištisas šeimas, nešinas krepšiais, peiliais ir gera nuotaika. Deja, daug kas vos parsinešęs grobį namo atranda, jog didžioji dalis grybų jau „gyvena savo gyvenimą“ – jų viduje knibžda nepageidaujami gyventojai.
Vis daugiau žmonių skundžiasi, kad nors gamta ir dosni, tikrasis džiaugsmas vis dar lieka tolokai – apie devyniasdešimt proc. grybų kai kuriuose regionuose būna pažeisti kenkėjų. Tokia situacija kuria nuotaiką, kad džiaugsmas trumpalaikis, o darbo – dvigubai daugiau.
Lietuvoje – puikios sąlygos grybams augti
Šių metų vasara stebina ne tik orų permainingumu, bet ir derlingumu. Lietuvoje kritulių kiekis buvo pakankamas, o temperatūra – kaip tik tinkama grybų augimui. Tai sukūrė puikias sąlygas miško paklotei atsigauti, o grybų sporoms plisti ir dygti.
Grybautojai sako, kad tokių baravykų kaip šiemet jau seniai nebuvo. Nemažai jų aptinkama dar liepos pabaigoje, nors įprastai šie grybai atsiranda tik rugpjūčio viduryje. Kartu džiugina ir voveraitės, žaliuokės, raudonikiai. Viena po kitos pasirodo nuotraukos, kuriose sunku įžiūrėti žmogų už krepšių ar kibirų.
Daugelis tikisi, kad rugpjūtis ir rugsėjis bus dar sėkmingesni, tačiau net ir dabar kai kuriose vietovėse, pavyzdžiui, Žemaitijoje ar Aukštaitijoje, galima pasiklysti ne tik tarp samanų, bet ir tarp grybų. Vis dėlto realybė grįžus namo gali priversti sugrįžti į mišką – tik ne grybauti, o išmesti šimtus gramų sugadinto laimikio.
Entuziazmas greitai dingsta – grybai apgraužti lervų
Nors grybų kiekis rekordinis, daugelis pastebi, kad kokybė stipriai šlubuoja. Miškuose surinkti grybai dažnai būna išpuvę, sukirmiję ar tiesiog nebetinkami vartoti. Kai kurie grybautojai netgi tikrina grybus dar miške – perpjovę ieško vidinių „staigmenų“. Tačiau ne visada pavyksta išvengti netikėtumų.
Skaičiuojama, kad kai kuriose Lietuvos vietose net iki 95 proc. grybų yra pažeisti kenkėjų. Tai reiškia, kad vienas iš dešimties grybų dar gali būti tinkamas valgyti, o visi likusieji keliauja į kompostą. Tokia statistika ypač skaudi tiems, kurie važiuoja į mišką dešimtis kilometrų ir praleidžia kelias valandas rinkdami.
Dažniausi grybų priešai – įvairių rūšių musės ir jų lervos, drutvabaliai bei kiti vabzdžiai, kurie minta grybų minkštimu. Šie kenkėjai išgraužia tunelius, palieka išmatas, kurios gali būti kenksmingos sveikatai. Tokius grybus reikia nedelsiant išmesti. Deja, net mirkymas druskingame vandenyje nepadeda visada – kai kuriais atvejais grybai iš pažiūros atrodo sveiki, tačiau viduje slepia visą koloniją.
Kodėl šiemet tiek daug kenkėjų ir ką daryti
Specialistai aiškina, kad dėl šiltos ir drėgnos vasaros sąlygos buvo palankios ne tik grybams, bet ir vabzdžiams. Jei keli metai iš eilės būna palankūs kenkėjų plitimui, jų populiacija stipriai išauga. Tai lemia, kad net ir pačioje grybavimo pradžioje šie spėja padaryti didelę žalą.
Patyrę grybautojai rekomenduoja perpjauti kiekvieną grybą dar miške. Jei jis sveikas, galima dėti į atskirą indą. Kiti renkasi tik mažesnius ir dar nesubrendusius grybus, nes juose dažniausiai dar nebūna lervų. Taip pat naudinga grybauti anksti ryte, kai kenkėjų aktyvumas dar mažesnis.
Jei vis tik grybai parnešami į namus, būtina nedelsti – juos reikia iškart apdoroti, nepalikti per naktį šilumoje. Toks grybų gausos sezonas reikalauja daugiau kruopštumo, bet jei norisi kokybiškų atsargų žiemai, teks skirti laiko ir atidžiai rinktis.
Viltis dar lieka – gal rugpjūtis bus sėkmingesnis
Nors liepa pažėrė tiek džiaugsmo, tiek nusivylimo, grybautojai nepraranda vilties. Rugpjūtis ir rugsėjis tradiciškai yra patys geriausi mėnesiai rinkti grybus. Kai kurie kenkėjai tampa mažiau aktyvūs, o vėsesni orai lėtina jų plitimą.
Daug kas tiki, kad šiemet dar spės pasidaryti atsargų šaldikliui ar stiklainiams. Svarbiausia – būti kantriems, rinktis atsakingai ir žinoti, kur grybauti. Ir, žinoma, nepamiršti, kad gamta ne visada dosni be sąlygų – kartais duoda, bet kartu ir išbando.
