13 mln. litų už „Lietuvos“ kino teatrą. Tokia suma pirkėjams pasirodė per didelė. Vakar surengtose antrose kino teatro varžytinėse neužsiregistravo nė vienas pirkėjas.
Kultūros simboliu buvęs pastatas, priklausantis bankrutuojančiai bendrovei „Rojaus apartamentai“, jau antrą kartą gulė ant varžytinių stalo. Tačiau ir vėl – nesėkmingai.
„Kino teatro varžytinės ir vėl neįvyko, nes neužsiregistravo nė vienas pirkėjas“, – sakė „Rojaus apartamentų“ bankroto administratorius Robertas Dumbliauskas.
Per pirmąsias varžytines kovo 21 d. kino teatrą su kiemo statiniais ir nuomojamu 40,52 a žemės sklypu buvo norėta parduoti už 18,838 mln. litų. Tačiau pirkėjams tokia kaina pasirodė per didelė – varžytinėse niekas net neužsiregistravo.
Vakar, kai „Lietuvą“ buvo norima parduoti už 13 mln. litų, varžytinėse taip pat neužsiregistravo nė vienas pirkėjas. Kada bus trečios kino teatro varžytinės, artimiausiu metu nuspręs kreditoriai.
Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ generalinio direktoriaus Vyto Zabiliaus manymu, iš „Lietuvos“ kino teatro tikrai būtų galima uždirbti, jei ne kelios aplinkybės.
„Objekto pirkimo procedūra būtų sudėtinga. Jis priklauso bankrutavusiai bendrovei. Kadangi bankai tokiems objektams pirkti lėšų neskolina, pirkėjui reikalingos nuosavo kapitalo lėšos, o tai labai sumažina investuotojų srautą. Taip pat neaišku, kada baigsis teisminis ginčas su visuomenininkais, protestuotojais. Dėl to pirkėjai jaučia riziką“, – svarstė V.Zabilius.
Anot jo, jeigu objektas būtų teisiškai tvarkingas, jo padėtis būtų visai kitokia, o kaina tikrai galėtų būti didesnė nei 13 mln. litų.
Privatizavimo istorija – marga
Kino teatro privatizavimo istorija – marga. 2002 m. gegužę įvyko pirmas jo aukcionas. Jį laimėjusi „Vilniaus prekybos“ grupės įmonė „Regiono investicija“ pirkti kino teatrą atsisakė.
Po pusmečio surengtame antrame aukcione „Regiono investicija“ kino teatrą įsigijo už dukart ar net triskart mažesnę nei pavasarį sumą – maždaug 2 mln. litų.
Po trejų metų nuo antro aukciono „Regiono investicija“ kino teatrą pardavė už gerokai didesnę sumą bendrovei „M2Invest“, kuri yra plėtros bendrovės „Rojaus apartamentai“ akcininkė.
Tačiau „Rojaus apartamentų“ vizijos žlugo, ir statybos įstrigo nė neprasidėjusios. Skandinavų bendrovė tvirtino, kad dėl projekto kracho kalti visuomenininkai, protestavę, rinkę parašus – visaip kovoję dėl kino teatro išlikimo.
.jpg){kind=small}
