Lietuvos teisinė sistema vėl atsidūrė tarptautinio dėmesio centre. Šią savaitę Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), veikiantis Strasbūre, ėmėsi nagrinėti dvi bylas, kuriose Lietuva kaltinama neužtikrinanti teisinių galimybių tos pačios lyties poroms įteisinti savo santykius. Šios bylos gali nulemti svarbius pokyčius šalies teisėkūros srityje ir paskatinti ilgai atidėliotus sprendimus.
Pareiškimus pateikė dvi vyrų poros iš Vilniaus ir Kauno. Jos teigia daugelį metų gyvenančios kartu, tačiau Lietuvos teisės sistema nesuteikia joms jokios galimybės oficialiai įteisinti partnerystės ar santuokos. Viena pora Lietuvoje bandė įregistruoti civilinę santuoką, kita – partnerystę. Vis dėlto teismai atmetė jų prašymus, remdamiesi tuo, kad šiuo metu galiojantys įstatymai leidžia santuoką tik tarp vyro ir moters, o partnerystės institutas apskritai nėra įtvirtintas.
Bylos buvo perduotos EŽTT, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė nagrinėti porų kasacinius skundus. Šiuo metu Strasbūras prašo Lietuvos Vyriausybės pateikti paaiškinimus dėl šių atvejų.
Teisė į šeimos gyvenimą
Teismas nagrinės, ar valstybė, nesuteikdama galimybės tos pačios lyties poroms sudaryti santuoką ar partnerystę, nepažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintos teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Taip pat bus vertinama, ar toks reguliavimo nebuvimas neprilygsta diskriminacijai dėl seksualinės orientacijos.
Pareiškėjai pabrėžia, kad dabartinė padėtis palieka juos be jokios teisinės apsaugos. Jie neturi galimybės bendromis teisėmis naudotis socialinėmis garantijomis, paveldėjimo ar sveikatos priežiūros klausimais. Tai, jų teigimu, prieštarauja pagrindiniams žmogaus teisių principams.
Konstitucinis sprendimas – įstatymo nėra
Situacija tampa dar sudėtingesnė, kai prisimenamas 2025 m. balandžio mėnesį Konstitucinio Teismo paskelbtas nutarimas. Tuomet teismas pripažino, kad partnerystės instituto nebuvimas tos pačios lyties poroms prieštarauja Lietuvos Konstitucijai.
Nuo to laiko teisiškai atsirado galimybė tokias poras pripažinti per individualius teismo sprendimus, tačiau Seimas iki šiol nėra priėmęs jokio įstatymo, kuris šią problemą išspręstų visapusiškai.
Nors po šio sprendimo kai kurios poros bandė įteisinti partnerystę teismuose, tai nėra sisteminis sprendimas. Procesas reikalauja didelių laiko ir finansinių resursų, o galutinis rezultatas lieka neaiškus. Toks teisinis neapibrėžtumas kelia daug abejonių dėl valstybės įsipareigojimų žmogaus teisių srityje.
Parlamente – viltys ir delsimas
Praėjusių metų lapkritį keli Seimo nariai įregistravo Civilinio kodekso pataisas, kurios numato lyčiai neutralią partnerystę. Šis projektas kol kas nepasiekė net svarstymo stadijos. Tai rodo politinės valios stoką, nors viešojoje erdvėje nuolat akcentuojama lygybės svarba ir žmogaus teisių apsauga.
EŽTT nagrinėjamos bylos gali tapti lūžio tašku. Jeigu teismas pripažins, kad Lietuva pažeidžia pareiškėjų teises, tai turėtų įpareigoti valstybę imtis konkrečių veiksmų. Sprendimas gali turėti reikšmingą poveikį ne tik teisinei sistemai, bet ir visuomenės požiūriui į tos pačios lyties poras bei jų vietą valstybės gyvenime.
