Naujausi duomenys apie Lietuvos gyventojų požiūrį į internetą ir dirbtinį intelektą (DI) atskleidžia dvilypę tendenciją – technologijos plačiai vertinamos kaip naudingos ir palengvinančios kasdienį gyvenimą, tačiau žmonės išlieka atsargūs, kai technologijos perima funkcijas ar darbus, įprastai atliekamus žmogaus.
Šias tendencijas iliustruoja infografikas, parengtas remiantis Kauno technologijos universiteto (KTU) Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyve (LiDA) saugomais duomenimis.
Lietuvos gyventojų vertinimai akivaizdžiai pozityvūs – net 86 proc. mano, kad technologijos palengvina jų gyvenimą. Vis dėlto 14 proc. įsitikinę, kad technologijos atneša daugiau žalos nei naudos. Daugiausia nepasitikėjimo kyla tada, kai technologijos tarsi „užima žmogaus vietą“.
Pavyzdžiui, 72 proc. žmonių jaustųsi nepatogiai, jei automobilį vairuotų ne žmogus, o autonominė sistema. Net 71 proc. nerimautų, jei medicininę operaciją atliktų robotas, o 64 proc. žmonių nepatogiai jaustųsi bendraudami su DI, o ne su tikru žmogumi.
Baimė, kad DI perims darbo vietas
Beveik pusė gyventojų (46 proc.) nerimauja, kad per artimiausius dešimt metų technologijos ir DI perims daug jų darbo funkcijų ar net užims darbo vietas.
„Maždaug pusė Lietuvos gyventojų jaučia nerimą dėl savo profesijų išlikimo, dirbtiniam intelektui perimant vis daugiau darbų. Įdomu tai, kad šis skaičius atitinka prognozes, jog apie 50 proc. profesijų žmogus pralaimės konkurencinę kovą su dirbtinio intelekto robotais, nes mašina tuos darbus atliks gerokai efektyviau“, – sako KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) profesorius Saulius Keturakis.
Pasak jo, paradoksalu, tačiau didžiausias pavojus kyla vadinamosioms „baltųjų apykaklių“ (angl. white collar) darbo pozicijoms – pavyzdžiui, administratorių, programuotojų, buhalterių – nes jų funkcijas lengviausia algoritmizuoti.
Ir priešingai – darbai, kuriuose būtina sudėtinga jutimo organų ir rankų koordinacija, kol kas išlieka atsparesni robotizacijai, pabrėžia profesorius.
Interneto vartotojai Lietuvoje – atsargūs
Infografiko duomenys rodo, kad net 42 proc. interneto vartotojų sąmoningai stengiasi trumpinti internete praleidžiamą laiką. Svarbiausios priežastys yra šios:
- noras turėti daugiau laiko (41 proc.);
- neigiamas ilgo naršymo poveikis savijautai (18 proc.);
- jaučiamas informacijos perteklius (17 proc.);
- šeimos ar draugų prašymai skirti daugiau laiko (14 proc.).
„Infografike pateikti duomenys atskleidžia svarbų Lietuvos visuomenės bruožą – nors technologijos laikomos naudingomis ir palengvinančiomis gyvenimą, jų atžvilgiu vis dar juntamas atsargumas. Ypač ryškus nepasitikėjimas pastebimas situacijose, kai technologijos perima žmogaus vaidmenį, pavyzdžiui, vairuojant automobilį ar atliekant medicinines procedūras“, – pastebi KTU SHMMF komunikacijos studijų programų vadovė docentė Jurgita Jurkevičienė.
Pasak tyrėjos, būtina toliau stiprinti technologinį pasitikėjimą ir ugdyti skaitmeninį raštingumą, kad visuomenė gebėtų priimti inovacijas ne tik drąsiai, bet ir kritiškai bei atsakingai.
Didelė dalis visuomenės mano turinti svarbiausių skaitmeninių įgūdžių: 71 proc. geba atlikti paiešką internete, 66 proc. žino, kokios informacijos nereikėtų skelbti internete, 48 proc. jaučiasi galintys išmokti naudotis nauja programine įranga. Tačiau skaitmeniniai įgūdžiai dar nereiškia pasitikėjimo technologijomis.
Technologijų naudojimas – ir nacionalinio saugumo klausimas
Docentė J. Jurkevičienė pažymi, kad jos su komanda vykdomas Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas projektas RECONECT (S‑VIS‑23‑14) atskleidžia platesnį technologinio saugumo kontekstą.
Technologijų ir DI poveikis šiandien neapsiriboja patogumais ar darbo efektyvumu – informacijos srautai ir DI įrankiai gali būti pasitelkiami manipuliacijai, dezinformacijos sklaidai, visuomenės nuotaikų formavimui ar geopolitiniam spaudimui.
Todėl gebėjimas kritiškai vertinti informaciją, saugiai naudotis DI technologijomis ir atpažinti rizikas tampa ne tik asmeniniu, bet ir nacionalinio saugumo klausimu, tiesiogiai darančiu įtaką visuomenės atsparumui geopolitinėms grėsmėms.
