Kasdien pirkdami fasuotą mėsą ar žuvį dažnai net nesusimąstome, kas yra plonas įklotas pakuotės dugne ir kur jį reikėtų išmesti. Nors daugelis mano, kad tai popierius ar plastikas, neteisingas rūšiavimas gali sutrikdyti visą atliekų perdirbimo procesą. Toliau paaiškinama, kas yra absorbentiniai įklotai, kaip juos atpažinti ir kur juos mesti, kad rūšiavimas būtų teisingas ir aplinkai draugiškas.
Plastikiniuose padėkluose, kuriuose parduodama porcionuota mėsa ar žuvis, dažnai dedami absorbentiniai įklotai. Tai maisto pramonėje plačiai naudojami pagalbiniai elementai, įdedami į pakuotės dugną tam, kad maisto produktas būtų atskirtas nuo plastiko.
Pagrindinė jų paskirtis – sugerti perteklinius skysčius (kraują, sultis, plazmą) ir taip padėti išlaikyti produktų šviežumą bei higieną. Be to, jie:
- stabdo bakterijų dauginimąsi;
- apsaugo produktą nuo „mirkimo“ skystyje;
- pagerina produkto išvaizdą vitrinose ir laikant namuose.
Dažniausiai tokie įklotai gaminami iš celiuliozės, todėl dalis žmonių klaidingai meta juos į popieriaus konteinerį. Kiti juos išmeta kartu su pakuote į plastiko atliekas, dar kiti – į mišrias komunalines atliekas. Dėl to ši atliekų rūšis neretai rūšiuojama neteisingai. Tad kur iš tiesų turėtų keliauti šie įklotai?
Kur mesti absorbentinius įklotus? Atkreipkite dėmesį į išvaizdą
Absorbentiniai įklotai gali būti daugiakomponentiai (iš kelių medžiagų) arba vienkomponenčiai (iš vienos medžiagos).
Daugiakomponentiai įklotai gaminami iš kelių skirtingų sluoksnių, dažniausiai derinant plastiką ir įvairias neaustines medžiagas. Jie paprastai turi matomą sluoksniuotą struktūrą: neretai matosi plėvelė ar plastikinė dalis, o liečiant juntama plastiko tekstūra.
Vienkomponenčiai įklotai dažniausiai gaminami iš vienos rūšies žaliavos – paprastai celiuliozės. Išoriškai jie gali priminti popierinę „pagalvėlę“. Skysčius tokie įklotai sugeria per visą plotą, taip pat ir kraštuose.

Atliekų tvarkytojai pabrėžia, kad po naudojimo visi įprasti absorbentiniai įklotai turėtų būti metami į mišrias (komunalines) atliekas. Tam yra dvi pagrindinės priežastys:
- daugiakomponenčių įklotų sudėtinga, iš kelių medžiagų sudaryta struktūra paprastai nėra tinkama perdirbti;
- celiulioziniai įklotai, nors ir panašūs į popierių, būna stipriai užteršti organiniais skysčiais, todėl jų negalima mesti į popieriui skirtus konteinerius.
Biologiškai suyrantys absorbentiniai įklotai: kur jų ieškoti?
Išimtį sudaro tie absorbentiniai įklotai, kurie turi sertifikatus, patvirtinančius, kad juos galima kompostuoti buitinėmis ar sodo sąlygomis. Tokie įklotai yra biologiškai suyrantys.
Jie vis dažniau naudojami didžiuosiuose prekybos tinkluose. Kai kur tokie sprendimai pradėti diegti 2023 m. trečiąjį ketvirtį, o nuo 2025 m. biologiškai suyrantys įklotai pradėti taikyti ir baltai mėsai bei žuviai, palaipsniui pakeičiant anksčiau naudotus daugiakomponentius įklotus.
Išmesti biologiškai suyrantį įklotą į mišrias atliekas nėra klaida, tačiau, jei jis aiškiai paženklintas kaip kompostuojamas ir turi tam reikalingus sertifikatus, tokį įklotą galima dėti ir į namų ar sodo kompostą. Gamintojų teigimu, šie įklotai gali visiškai suirti maždaug per šešis mėnesius, nepalikdami aplinkoje liekanų.
Norint rūšiuoti teisingai, verta prisiminti paprastą taisyklę: įprasti, su maisto skysčiais prisigėrę įklotai visada keliauja į mišrias atliekas, o specialiai paženklinti kompostuojami įklotai gali būti dedami ir į kompostą.

