Nors Lietuvos pajūryje yra daugiau nei dešimt kurortinių miestų ir gyvenviečių, kuriose galima apsistoti ir praleisti atostogas, dalis tautiečių mieliau renkasi visai netoliese įsikūrusias Latvijos poilsines. Kaimynai su džiaugsmu priima ir apgyvendina turistus iš Lietuvos, tačiau patys pasisvečiuoti į mūsų šalį atvyksta rečiau.
„Jau kelis metus iš eilės važiuoju į Latvijos pajūrio kurortą, nes ten mažiau žmonių, paplūdimys tuščias, o jūra – visai šalia. Taip aš suprantu tikrą poilsį“, – sako Ernesta Platūkytė, teikianti pirmenybę atostogoms kaimyninėje šalyje.
Didžiausio Lietuvos pajūrio apgyvendinimo paslaugų portalo PrieJūros.LT vadovas Laurynas Šertvyčius tvirtina, kad tautiečių susidomėjimą galimybėmis atostogauti kaimyninės šalies kurortuose pastebėjo daugiau nei prieš metus – tuomet ir nutarė į katalogą taip pat įtraukti Latvijos poilsines. Ir neapsiriko – per metus Latvijos poilsiaviečių skelbimai buvo peržiūrėti 350 tūkst. kartų. L. Šertvyčiaus teigimu, latviai noriai skelbia informaciją apie savo paslaugas mūsų turizmo portaluose. Pasak kaimynų, lietuviai – geranoriški ir tvarkingi poilsiautojai, todėl yra labai laukiami svečiai.
„Mūsų turizmo kompleksas įsikūręs netoli pasienio, – pasakoja Sergejs Volvenkins, poilsinės Papėje marketingo vadovas, – todėl dažnai sulaukiame turistų iš Lietuvos, publikuojame skelbimus apie savo paslaugas lietuviškuose interneto portaluose. Man pačiam Lietuvoje lankytis dar neteko, tačiau tikiuosi, kad artimiausiu metu tokia galimybė pasitaikys“, – viliasi latvis.
Tačiau Lietuvos pajūrio nuomotojai tautiečių susižavėjimo kaimynų paplūdimiais išsigąsti neturėtų – visuomet atsiras poilsiautojų, teikiančių pirmenybę pajūrio kurortams savo gimtojoje šalyje.
“Pernai su vyru atostogavau Latvijoje, bet vis tik dažniausiai vykstu į Lietuvos pajūrį – jis savas, todėl man kur kas mielesnis, – tvirtina Eglė Sokolskė. – Čia viduryje paplūdimio nestovi viešbučiai, žmonės šneka lietuvių kalba. Atrodo, savoje šalyje ir smėlis minkštesnis, – šypsosi pašnekovė. – Manau, kad ir Lietuvos pajūryje galima puikiai pailsėti – kas nori aktyvumo, daugiau pramogų, renkasi Palangą, Nidą, kas ieško ramybės – mažesnius kurortinius miestelius, tokius kaip Juodkrantė, Pervalka, Preila“, – įsitikinusi ji.
Nidoje įsikūrusios vilos vadovė Elvyra Balčytienė kaimynų konkurencijos nebijo – ji teigia iš pačių latvių labai dažnai sulaukianti pageidavimų apsistoti Lietuvos pajūryje. Kartais visų, norinčių atvykti, net nėra galimybės priimti, nes jau prieš Naujuosius metus didelę dalį kambarių geriausiu sezono laiku būna užsakę vokiečiai, kurie atostogas mėgsta planuoti iš anksto.
“Vieno sezono metu svečiai iš Latvijos mūsų viloje išsinuomoja maždaug trisdešimt kambarių, taigi kaimynų konkurencijos nejaučiu, – pasakoja E. Balčytienė. – Žmonėms, kurie važiuoja atostogauti į Nidą, ji patinka, turime nemažai pastovių klientų, atvykstančių kiekvienais metais, tad nemanau, kad staiga visi jie ims važinėti į Latvijos kurortus”, – teigia moteris.
Nuo šiol informaciją apie poilsines Lietuvos bei Latvijos kurortuose latviai galės rasti ir analogiškame interneto kataloge savo gimtąja kalba. Pasak portalo PrieJūros.LT vadovo, lietuvių susidomėjimas apgyvendinimu Latvijos pajūryje kasmet auga, todėl vienas iš projekto tikslų – paskatinti ir kaimynus latvius dažniau atostogauti Lietuvos poilsinėse. L. Šertvyčiaus teigimu, portalas PrieJūros.LT jau ir anksčiau veikė penkiomis kalbomis, nes apie 25 procentus informacijos ieškančių žmonių sudaro užsieniečiai (daugiausiai – rusai), ketinantys apsistoti Lietuvos pajūryje. Išaugus Latvijos poilsinių duomenų bazei, mintis portalą išversti į latvių kalbą gimė savaime.
„Galbūt ir kaimynai, radę informaciją apie Lietuvos poilsines savo gimtąja kalba, susigundys dažniau apsilankyti mūsų kurortuose? – Svarsto portalo vadovas. – Tikiuosi, kad PieJūras.LV sulauks tokio pačio lankytojų skaičiaus, kaip ir lietuviška šio portalo versija“, – sako jis.
