Nors vis daugiau šalių eina skaitmeniniu keliu ir siūlo atsiskaityti tik kortelėmis ar telefonais, yra žmonių, kurie tvirtai laikosi savo pasirinkimo – naudoti tik grynuosius pinigus.
Jų sprendimas atrodo sąmoningas ir apsvarstytas, grindžiamas ne tiek technologiniu nepasitikėjimu, kiek siekiu išlaikyti finansinę laisvę, aiškumą ir privatumą.
Kai kurie jų įsitikinę, kad turint pinigus rankoje, viskas tampa paprasčiau. Jokio slapto sekimo, jokio stebėjimo ar analizės – tik tu, tavo piniginė ir aiški sąskaita.
Taip žmonės apsisaugo nuo galimų sistemos trikdžių, bankų nesklandumų ar netikėtų blokavimų.
Kodėl žmonės vis dar renkasi popierinius pinigus?
Mokėjimų kortelių iliustracijos. ELTA / Josvydas Elinskas
Vieni grynuosius mato kaip galimybę išvengti skaitmeninio stebėjimo – nesvarbu, ar tai būtų bankų sistema, ar technologijų milžinai.
Jiems svarbu, kad jų pirkimo įpročiai nebūtų renkami ar saugomi. Jie nesiekia sugrįžti į praeitį, tiesiog nenori visiškai atiduoti savo finansų į kitų rankas.
Kiti sako, kad tai tiesiog praktiškas sprendimas. Atsiskaitydami grynaisiais, geriau jaučia pinigų vertę – realiai mato, kiek jų išleidžia, kiek lieka. Toks kontaktas su pinigais daugeliui padeda efektyviau valdyti biudžetą ir atsisakyti nereikalingų išlaidų.
Psichologinė ir praktinė apsauga
„Luminor” bankomatas. ELTA / Andrius Ufartas
Yra ir kita pusė – baimė. Kartais pakanka vienos prastos patirties su banku ar technikos gedimo, kad žmogus imtų ieškoti alternatyvos. Ne visi nori būti priklausomi nuo ryšio ar elektros, ypač kelionėse ar nenumatytomis aplinkybėmis.
Turėti grynųjų pinigų reiškia turėti atsarginį planą – saugumo jausmą. Dalis žmonių kalba apie giluminį nepasitikėjimą – ne bankais ar technologijomis, o pačia sistema. Jie bijo, kad skaitmeninis valdymas gali tapti įrankiu apriboti jų pasirinkimo laisvę.
Net jei kai kam tai atrodo perdėta, šiems žmonėms tai yra labai realus rūpestis.
Ne visur technologijos laimi
Bankų mokėjimų kortelės. ELTA / Julius Kalinskas
Nepaisant spartėjančios skaitmenizacijos, kai kuriose vietovėse grynieji vis dar išlieka vienintelis atsiskaitymo būdas. Kaimuose ar mažesniuose miesteliuose dar yra parduotuvių, kuriose kortelė paprasčiausiai neveiks.
Todėl žmonės, kurie gyvena ar dažnai lankosi tokiuose regionuose, ir toliau pasitiki grynaisiais. Taip pat vis daugiau jaunų žmonių atranda šį seną būdą kaip būdą atsiriboti nuo nuolatinio technologijų srauto. Jiems tai tampa tyliu protestu prieš sistemą, kuri, jų manymu, per daug kontroliuoja.
Kortelės patogios, bet ne visiems priimtinos
„Swedbank” bankas. ELTA / Julius Kalinskas
Nors bankų kortelės neabejotinai patogios, ypač mieste, jos taip pat palieka skaitmeninį pėdsaką. Kai kuriems tai netrukdo, kitiems tai rimta problema. Jie nori, kad jų pasirinkimai liktų tik jiems žinomi.
Galbūt toks požiūris nėra labai dažnas, bet jis egzistuoja ir vis dažniau jį renkasi žmonės, kuriems svarbi laisvė ir nepriklausomybė. Jie tiki, kad pinigai turi likti tavo rankose – tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme.
Ir nors kai kas tokį pasirinkimą vadina atsilikimu, kiti jame įžvelgia tvirtą sprendimą – gyventi pagal savo taisykles.
Tokie žmonės netiki, kad ateitis privalo būti tik skaitmeninė. Jie renkasi paprastumą, kurį suteikia popieriniai pinigai – be slapto stebėjimo, be sistemos spragų ir su ramybe, kad viską gali kontroliuoti pats.
