Jei sveikatą prižiūrėtume kaip finansus, beveik pusė Lietuvos gyventojų į aukštą temperatūrą numotų ranka – sunkiai uždirbami pinigai lengvai palieka dažno lietuvio piniginę. Visgi dalis gyventojų, saugodami savo darbo vaisius, ieško profesionalų pagalbos.
JAV puse lūpų juokaujama – geras patarėjas, geriau nei artimas draugas, nes pasakys, kada kalbama „pro šalį“. Ko gero panašiai pamanė ir Vytenis Staugaitis, statybinių medžiagų ir dažų specialistas iš Vilniaus, savo finansų priežiūrą patikėjęs profesionaliam finansų konsultantui.
„Vakarų pasaulyje tokia praktika įprasta jau kelis šimtus metų. Jei aš puikiai išmanau dažų specifiką, normalu, kad kitose srityse nesu specialistas, finansinius reikalus patikiu ekspertams. Juk tam mes ir turime skirtingas profesijas, visų galų meistru nebūsi“, – paaiškina vilnietis.
Konsultanto patarimai vyrui vertingi pasirodė finansų krizės metu. Vilnietis pasakojo sunerimęs, kuomet 2008-iais Vakarų finansų rinkas apėmė panika dėl banko „Lehman Brothers“ griūties. „Mano konsultantas, Romualdas, paragino nesijaudinti. Po kurio laiko pasiūlė naudotis proga ir investuoti į akcijas, kol jų kaina žema, nes vėliau akcijos brangs. Užsidirbti pavyko“, – pasakoja vyras. Asmeninis finansų konsultantas ne tik atlieka sausus skaičiavimus, bet ir gali būti vertingu terapeutu, kuomet finansinė ateitis atrodo miglota. Klaipėdietis Dominykas (vardas pakeistas) pasakojo su savo finansų konsultantu bendraujantis dažnai. „Su konsultantu susitikau beveik neturėdamas santaupų. Abejoju, ar be jo pagalbos būčiau išmokęs kaupti lėšas, atsidėti juodai dienai ir planuoti pirkinius“, – sako uostamiesčio gyventojas.
Vyras pasakoja su konsultantu bendraujantis ne tik apie investavimo galimybes, bet ir bendras ekonomines tendencijas: „Jis man paaiškina, kokią įtaką mano santaupoms gali turėti Graikijos krizė ar per didelis biudžeto deficitas Lietuvoje. Taip lengviau susigaudyti“.
Paklausus Dominyko, ar nepakanka viešai prieinamos informacijos, jis nusijuokė: „Spaudoje ir internete šiais klausimais yra tiek nuomonių, kad galima pasiklysti. O aš ir laiko tam neturiu, dirbu savo darbą.“
Valdo įmonę, bet ne finansus
Gyvybės draudimo ir pensijų grupės „Aviva“ tarptautinio tyrimo duomenimis, per dvejus metus ketinančių kreiptis į finansų konsultantus skaičius beveik padvigubėjo. „Tinkamiausio taupymo ar investavimo būdo pasirinkimas, nuolatinis padėties finansų rinkose stebėjimas yra ypatingai daug laiko ir specifinių žinių reikalaujantys dalykai. Tad natūralu, jog vis daugiau Lietuvos gyventojų ieško profesionalių patarėjų pagalbos“, – teigia „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė
Asta Grabinskė.
Profesionalų pagalbos prisireikia ne tik saugantiems santaupas, bet ir valdantiems savo verslą. Vienas iš 500 „Aviva Lietuva“ finansų konsultantų, Kauno skyriuje dirbantis Tadas Kvasilius, prisimena vienos įmonės vadovą, nenoriai pasiryžusį vykdyti jo patarimą – nenumatytiems atvejams atsidėti bent 10 proc. pajamų.
„Krizės metu bankrutavus įmonei, vadovas liko be darbo, bet turėjo įsipareigojimų bankams, šeimai. Tuomet sukaupta suma jam leido išgyventi ir padengti susidariusius nuostolius, o klientas tik klausė, kodėl jam nerekomendavau atsidėti dar daugiau. Šiandien jis ateičiai kaupia jau kur kas didesnėmis sumomis“, – sakė T. Kvasilius.
Neįdarbinti milijardai
Lietuvos banko duomenimis, finansų institucijose guli nacionaliniam Lietuvos biudžetui prilygstanti suma – 9 mlrd. eurų. Tai ne verslo, o gyventojų lėšos. Jei gyventojai bent pusę šių pinigų investuotų į pakankamai konservatyvius fondus, per metus tikėtina grąža siektų bent 225 mln. eurų. Net 58 proc. „Aviva“ tyrime dalyvavusių mūsų šalies gyventojų teigė norintys turimas santaupas įdarbinti, o ne laikyti kojinėje. Taip elgtis daugumai žmonių trukdo finansinio raštingumo trūkumas.
Tyrimo duomenimis, 70 proc. Lietuvos gyventojų nesidomi investavimo galimybėmis, ekonomistų patarimais ir neieško informacijos apie taupymą ir investavimą savarankiškai, o trečdalis nesidomi ir finansinėmis naujienomis. Tačiau padėtis keičiasi. Net 53 proc. mūsų šalies gyventojų finansiniais klausimais norėtų pasikonsultuoti su specialistu – prieš dvejus metus tokių buvo beveik dvigubai mažiau.
