Daugiau nei ketvirtadaliui Lietuvos gyventojų (27 proc.) virtuvė yra namų centras, o dar 40 proc. linkę sutikti su teiginiu, kad „gyvenimas verda virtuvėje“, rodo naujausia apklausa. Vis dėlto, augant energijos kainoms, vis daugiau namų ūkių ieško paprastų būdų, kaip sumažinti energijos sąnaudas gaminant maistą. Ekspertai pabrėžia, kad realų sutaupymą lemia ne tik efektyvesni buitiniai prietaisai, bet ir nuoseklūs kasdieniai įpročiai.
Apklausa taip pat atskleidžia, kad daugiau nei kas antras Lietuvos gyventojas (54 proc.) maistą namuose gamina kasdien. Be to, 42 proc. respondentų teigia, jog visa šeima kiekvieną vakarą susirenka virtuvėje pabūti kartu po dienos darbų. Tai reiškia, kad net ir nedideli energiją taupantys sprendimai virtuvėje gali turėti apčiuopiamą poveikį mažinant mėnesines išlaidas.
„Žinoma, kiekvieno namų ūkio išlaidos priklauso nuo individualių poreikių, šeimos dydžio ir kasdienės rutinos. Tačiau praktikoje daugelis gali sutaupyti vien pritaikę kelis nedidelius sprendimus. Dažniausiai pakanka sąmoningiau planuoti, efektyviau išnaudoti turimus prietaisus ir ugdyti įpročius, kurie kasdienybę daro ir ekonomiškesnę, ir tvaresnę“, – sako IKEA Interjero dizaino departamento vadovė Morta Bučinskienė.
Energiją taupantis apšvietimas
Siekdami sumažinti energijos suvartojimą ir kartu šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, gyventojai vis dažniau tradicines kaitrines lemputes keičia LED apšvietimu. Tai ekonomiškas sprendimas: LED lemputės sunaudoja mažiau elektros energijos, užtikrina gerą šviesos kokybę ir mažina poveikį aplinkai.
Skaičiuojama, kad LED lemputės gali sunaudoti iki 85 proc. mažiau energijos ir tarnauti iki 20 kartų ilgiau nei kaitrinės. Sutaupymas dar didesnis, jei išeinant iš patalpos šviesa visada išjungiama. Tai padaryti dar patogiau, jei naudojamos nuotoliniu būdu valdomos LED lemputės.
Neleiskite pinigams „išgaruoti“
Energijos taupymas virtuvėje dažnai prasideda nuo smulkių, bet reikšmingų įpročių. Pavyzdžiui, gaminimas uždengus puodą dangčiu, kaitros sumažinimas maistui užvirus ir kaitlentės ar viryklės išjungimas keliomis minutėmis anksčiau padeda mažinti elektros ar dujų sąnaudas, ypač verdant kruopas, troškinant ar gaminant padažus.
„Daugiausia energijos sunaudojama pasiekiant reikiamą temperatūrą, o vėliau dažnu atveju pakanka vidutinės ar net mažesnės kaitros. Gaminant ant kaitlentės ją galima išjungti 1–3 minutėmis anksčiau ir leisti patiekalui baigti gamintis naudojant likutinę šilumą“, – aiškina M. Bučinskienė.
Ji taip pat pataria rinktis puodus ir keptuves lygiu dugnu – taip šiluma perduodama efektyviau. Svarbu indus statyti ant tinkamo dydžio kaitvietės, kad būtų mažesni šilumos nuostoliai. Papildoma energija švaistoma ir tuomet, kai kaitinamas didesnis vandens kiekis, nei iš tiesų reikia – tiek gaminant maistą, tiek ruošiant karštus gėrimus.
Norint sutaupyti, verta efektyviau naudoti ir orkaitę: įkaitinti ją naudojant integruotą įkaitinimo funkciją, o pasiekus reikiamą temperatūrą dureles atidarinėti kuo rečiau. Taip pat naudinga planuoti gaminimą taip, kad vienu metu būtų galima paruošti kelis patiekalus arba iškepti didesnį maisto kiekį.
Gaminant daugiau sutaupysite ir laiko, ir pinigų
Dar ekonomiškesnis ir sąmoningesnis būdas gaminti – ruošti didesnes patiekalų porcijas iš karto. Beveik pusė apklaustų lietuvių (48 proc.) teigia, kad dažnai gamina daugiau, jog maisto užtektų dar keliems kartams. Pasak M. Bučinskienės, tai efektyvus sprendimas mažinant tiek maisto, tiek energijos išlaidas, nes sandariai laikomi likučiai gali išlikti tinkami vartoti dar kelias dienas.
„Maisto laikymo indai – vienas paprasčiausių būdų ilgiau išlaikyti maistą šviežią. Jie padeda patogiai planuoti porcijas ir laikyti likučius. Be to, taip lengviau matyti, kokių produktų dar turite šaldytuve, todėl paprasčiau planuoti apsipirkimus ir išvengti papildomų išlaidų tiems produktams, kurių iš tikrųjų nereikia“, – teigia M. Bučinskienė.
Prieskonių darželis ant palangės
Norintys žengti dar vieną žingsnį tvaresnio ir biudžetui draugiškesnio gaminimo link, gali namuose užsiauginti dažniausiai naudojamų prieskoninių žolelių – pavyzdžiui, bazilikų, petražolių, mėtų ar laiškinių česnakų.
„Šioms žolelėms nereikia daug vietos – jos puikiai auga ant palangės. Prireikus galima nusiskinti tik tiek, kiek reikia. Tai patogu kasdieniams patiekalams pagardinti, leidžia nuolat turėti šviežių prieskonių ir padeda išvengti situacijų, kai parduotuvėje pirktos žolelės laiku nesunaudojamos ir galiausiai išmetamos“, – sako M. Bučinskienė.
