Lietuvos bankas neseniai pasiūlė sumažinti reikalaujamo pradinio įnašo, įsigyjant pirmąjį būstą, dydį nuo 15 iki 10 proc. Tokį sprendimą, jei jis būtų priimtas, sveikintų pusė Lietuvos gyventojų, per artimiausius dvejus metus planuojančių įsigyti būstą.
Liepos pradžioje pasiūlęs atsakingo skolinimo nuostatų korekcijas, Lietuvos bankas (LB) pridūrė, kad dėl šių pakeitimų dar bus konsultuojamasi su visuomene, o pakeitimai, jei bus priimti, preliminariai įsigalios nuo 2026 m. gegužės 1 d. – nors ši data dar gali keistis.
„Urbo“ banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ liepos pabaigoje atlikta reprezentatyvi apklausa atskleidė, kad per artimiausius dvejus metus 3 proc. Lietuvos gyventojų yra tvirtai apsisprendę imti paskolą įsigyti būstui. Dar 14 proc. tokį planą svarsto, nors nėra tikri dėl jo įgyvendinimo būtent per artimiausius dvejus metus.
Lygiai pusė respondentų, tvirtai planuojančių ar bent jau svarstančių imti paskolą, nurodė, kad pradinio įnašo sumažinimas nuo 15 iki 10 proc. būsto įsigijimą jiems palengvintų. Ketvirtadalis apklaustųjų pareiškė, jog sunkumų jiems nesudaro ir dabartinis 15 proc. įnašo dydžio reikalavimas, dar 26 proc. dėl tokio pokyčio neturi nuomonės.
„Apklausos rezultatai parodė, kad planuojamas pradinio įnašo sumažinimas galėtų tapti reikšminga paskata savo pirmąjį būstą ketinantiems įsigyti žmonėms. 15 proc. pradinio įnašo sukaupimas tampa kliūtimi gana nemažai daliai ypač jaunų žmonių, kurie dėl to yra priversti atidėti būsto įsigijimą. Tikėtina, kad sumažinus šį reikalavimą iki 10 proc., tai turėtų teigiamos įtakos visam būsto rinkos aktyvumui“, – svarsto „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.
Įnašo sumažinimas aktualesnis moterims, jaunimui ir mažesnių miestų gyventojams
Apklausa atskleidė, kad pradinio įnašo sumažinimas mažiau aktualus vyrams – daugiau nei ketvirtadalis, arba 28,4 proc. jų pareiškė, kad ir dabartinis 15 proc. dydžio pradinis įnašas jiems kliūčių nesukelia. Tarp moterų tokių dalis yra tik 17,9 proc.
Analizuojant pagal amžiaus grupes, didžiausia dalis tokių, kuriems pradinio įnašo sumažinimas padėtų – net 57,7 proc. – fiksuota tarp 26–35 m. amžiaus grupės respondentų. Tiesa, beveik trečdalis (29,5 proc.) šios grupės apklaustųjų taip pat atsakė, kad jiems tai neturėtų įtakos, nes netrukdo ir dabartiniai 15 proc. Nuomonės šiuo klausimu neturi tik 12,8 proc. 26–35 m. amžiaus grupės apklaustųjų. Kitose amžiaus grupėse į klausimą atsakyti negalėjo kur kas daugiau gyventojų – nuo trečdalio 18–25 m. amžiaus grupėje iki lygiai pusės respondentų 56 m. ir vyresnių grupėje.
15 proc. dydžio pradinis įnašas mažiau rūpesčių kelia ir didmiesčių gyventojams – 28,1 proc. jų atsakė, kad ir dabartinis reikalavimas jiems nėra problema. Mažesniuose Lietuvos miestuose ir kaimo vietovėse tokių yra tik apie 18 proc.
„Apklausa iš esmės patvirtino tai, ką suvokiame ir intuityviai – pradinio įnašo, perkant pirmąjį būstą, sumažinimas labiausiai padėtų jaunesniems ir mažiau uždirbantiems Lietuvos gyventojams, kuriems neretai net ir kelių tūkstančių eurų skirtumas jau gali tapti lemiamu faktoriumi, apsisprendžiant dėl būsto įsigijimo ir įgyvendinant vieną didžiausių gyvenimo svajonių – turėti savo namus“, – apibendrina J. Ivaška.
Būsto paskolų rinka Lietuvoje – virš 14 mlrd. eurų
Oficialiais duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos gyventojams naujų būsto paskolų suteikta už 1,56 mlrd. eurų – beveik dviem trečdaliais daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai ši suma siekė 943 mln. eurų.
Bendra Lietuvoje išduotų būsto paskolų suma šių metų birželio pabaigoje perkopė 14 mlrd. eurų.
Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa apie pradinio įnašo, perkant pirmąjį būstą, sumažinimo įtaką gyventojų apsisprendimui įsigyti būstą, buvo atliekama liepos 18–25 dienomis. Joje dalyvavo 1009 respondentai iš visos Lietuvos, nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
