Lietuvos kino centras, bendradarbiaudamas su Lietuvos audiosensorine biblioteka, pritaikė garsinį vaizdavimą dar penkiems kino klasikos filmams. Šie filmai papildė virtualios bibliotekos ELVIS fondą ir yra pasiekiami žmonėms su regos negalia visoje Lietuvoje.
Nuo 2021 m. garsinis vaizdavimas jau pritaikytas 20-iai kino klasikos filmų. Šiemet šį sąrašą papildė filmai „Adomas nori būti žmogumi“ (rež. Vytautas Žalakevičius, 1959 m.), „Niekas nenorėjo mirti“ (rež. V. Žalakevičius, 1965 m.), „Ave, vita“ (rež. Almantas Grikevičius, 1970 m.), „Suaugusių žmonių žaidimai“ (rež. Ilja Rudas-Gercovskis, Algimantas Kundelis, Marijonas Giedrys, 1967 m.) ir „Andrius“ (rež. Algirdas Araminas, 1980 m.).
Pasitelkus garsinį vaizdavimą, per žodinius komentarus suteikiama informacija apie filmo, spektaklio ar kito vizualaus turinio vaizdą. Komentarai įterpiami į pauzes tarp dialogų, muzikos ir kitų garsų, apibūdinant veiksmą, vietą, veikėjus, gestus, mimiką, o kartais – ir kameros judesius. Taip įgarsintas tekstas turi būti tikslus, vaizdus, objektyvus ir sinchronizuotas su turiniu, išsaugant kūrinio autentiškumą.
Lietuvos kino centras kiekvienais metais pildo restauruotų kino klasikos filmų kolekciją, pritaikytą sensorinę negalią turintiems žiūrovams. Nuo praėjusių metų rugpjūčio mėnesio įsigaliojo Nacionalinių filmų platinimo projektų valstybinio finansavimo taisyklių reikalavimas, pagal kurį visi paraiškose teikiami filmai, išskyrus interaktyvius, jų platinimo metu privalo būti pritaikyti kurtiesiems ir neprigirdintiems bei neregiams ir silpnaregiams.
„Aktyviai siekiame užtikrinti, kad kiekvienas žmogus galėtų visavertiškai mėgautis lietuvišku kinu. Šiandien matome, kad tokios iniciatyvos kaip specialūs subtitrai kurtiesiems ir neprigirdintiems, paprastai vadinami SKN, bei garsinis vaizdavimas regos negalią turintiems žiūrovams nebėra išskirtiniai atvejai, bet tampa integralia daugelio naujų filmų dalimi. Apie tai kalbame su kino kūrėjais ir matome jų nuoširdų norą, kad jų filmai pasiektų kuo platesnę auditoriją“, – sako Lietuvos kino centro Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vedėja Jana Mikulevič.
Apie tai, kad garsinis vaizdavimas Lietuvoje įgyja vis didesnį pagreitį, dalijasi ir Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docentė, „Tegava“ direktorė dr. Laura Martinkutė: „Prieinamumu dabar rūpinasi ne tik valstybinės kultūros įstaigos ir valstybės finansuojami kino kūrėjai, iniciatyvos pritaikyti savo audiovizualinius kūrinius imasi privačios kino kūrimo kompanijos ar pavieniai kūrėjai, ieškantys tai išmanančių specialistų ir siekiantys kuo geresnio galutinio rezultato“.
„Džiugu, kad iš Kauno fakulteto kasmet išleidžiame vis naują audiovizualinio vertimo absolventų kartą, kuri ne tik studijuoja dubliažo, užklotinio vertimo ar subtitravimo niuansus, bet ir gilinasi į kino prieinamumo žmonėms su sensorine negalia subtilybes. Kuruojama patyrusių specialistų, jaunoji karta ateityje turėtų nuveikti daug šviesių darbų. Mūsų šalis, nors ir maža, rodo dėmesio vertą pavyzdį kitų Europos ir pasaulio šalių kontekste“, – teigia dr. L. Martinkutė.
Lietuvos audiosensorinės bibliotekos Leidybos vadovės Alisos Žarkovos teigimu, garsinis vaizdavimas ne tik suteikia galimybę žmonėms su regos negalia patirti svarbiausius kino istorijos kūrinius, bet ir siunčia aiškią žinutę apie kultūros atvirumą visiems.
„Virtualioje bibliotekoje ELVIS matome, koks šis turinys yra populiarus ir reikalingas, mūsų kino klubo susitikimai sulaukia daug dėmesio, žmonės laukia naujų filmų, dalijasi įspūdžiais. Akivaizdu, kad formuojasi kino su garsiniu vaizdavimu žiūrėjimo kultūra, o tai – labai reikšmingas pokytis. Smagu būti šio proceso dalimi. Nuoširdžiai dėkoju Lietuvos kino centrui už tai, kad rūpinasi ne tik turiniu, bet ir jo prieinamumu“, – sako A. Žarkova.
Praėjusiais metais Lietuvos kino centro restauruoti, regos negalią turintiems žmonėms pritaikyti filmai ELVIS platformoje buvo peržiūrėti daugiau nei 500 kartų. Tarp populiariausių filmų – „Velnio sėkla“ (rež. Algimantas Puipa, 1980 m.), „Riešutų duona“ (rež. Arūnas Žebriūnas, 1977 m.) ir „Vasara baigiasi rudenį“ (rež. Gytis Lukšas, 1981 m.).
