2010 metais Lietuvoje diagnozuoti 33 AIDS (įgyto imuniteto nepakankamumo sindromo) atvejai, iš kurių 27 susirgusieji AIDS buvo vyrai, 6 – moterys.
2009 metais susirgusiųjų paskutine žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) ligos stadija – AIDS, buvo daugiau – 37. Amžiaus vidurkis, kuriems 2010-aisiais diagnozuotas AIDS, siekė 39,3 metus. Pernai nauji susirgimo AIDS atvejai registruoti visose (išskyrus Marijampolės) Lietuvos apskrityse.
Daugiausiai 2010-aisiais susirgusiųjų AIDS buvo Klaipėdos (14) ir Vilniaus apskrityse (6). Pagal galimą užsikrėtimo būdą dauguma (57,6 proc.) 2010-aisiais susirgusiųjų AIDS buvo švirkščiamųjų narkotikų vartotojai. Dažniausias AIDS žymintis susirgimas (indikacinė liga) Lietuvoje, kaip ir kitose Rytų Europos šalyse – plaučių tuberkuliozė. 2010-aisiais ŽIV ligos gydymas (antiretrovirusinė terapija – ART) pradėtas 43 ŽIV užsikrėtusiems asmenims – daugiausiai gyvenantiems Vilniaus apskrityje. Pagal galimą užsikrėtimo būdą dauguma (55,8 proc.) asmenų, kuriems buvo paskirta ART, buvo švirkščiamųjų narkotikų vartotojai.
Skiriant ART iš viso 2010-aisiais metais gydyti 182 ŽIV užsikrėtusieji asmenys. Tačiau 2010-ųjų pabaigoje per 20 pacientų gydymas nebuvo tęsiamas, nes dalis jų nesilankė pas gydytojus, išvyko ar mirė. 39 proc. asmenų (nuo visų 182), kurie 2010 metais gavo ART, ŽIV infekcija užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus, apie 33 proc. – heteroseksualių, apie 21,4 proc. – homoseksualių santykių metu, likusiųjų užsikrėtimo būdas nenustatytas.
Vadovaujantis LR Sveikatos sistemos įstatymu, Lietuvoje visiems ŽIV užsikrėtusiems asmenims laiduojamos nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos, kurios apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, vieno ŽIV paciento gydymui per metus antiretrovirusiniams vaistams vidutiniškai valstybė skiria nuo 26 iki 32 tūkst. litų. 2007 metais VLK centralizuotai nupirko ŽIV ligos gydymui reikalingų atiretrovirusinių vaistų už 2 mln. litų, o 2010-aisiais poreikis išaugo – vaistų buvo nupirkta už 4,5 mln. litų.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, iš viso iki šių metų sausio 1-osios dienos Lietuvoje nustatyti 1734 ŽIV infekuoti asmenys. Kaip ir ankstesniais metais, 2010-aisiais dažniausiai ŽIV plito per injekcinių narkotikų vartojimą. Šiuo būdu 2010-aisiais užsikrėtė 68,5 proc. visų naujai registruotų ŽIV atvejų. Kadangi daugumoje Europos šalių augo ART prieinamumas, todėl sergamumas AIDS daugelyje šalių mažėja. Sergamumo AIDS rodiklis Lietuvoje 2009-aisiais siekė 1,1 atvejį 100 tūkst. gyventojų. Šis rodiklis toks pat kaip ir Europos regiono šalių vidurkis.
ŽIV ligos diagnostiką ir gydymą Lietuvoje reglamentuoja LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. V-384 „Dėl žmogaus imunodeficito viruso ligos diagnostikos ir gydymo, kompensuojamo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, tvarkos aprašo patvirtinimo“.
ŽIV pažeidžia imuninę žmogaus sistemą, nes naikina baltuosius kraujo kūnelius, T limfocitus arba CD4 ląsteles. Šis procesas trunka metų metus ir, dažniausiai, žmogus neturi jokių ligos simptomų, tačiau jis gali užkrėsti kitą žmogų. Tai besimptomė ŽIV ligos stadija. ŽIV infekcija nepradedama gydyti nuo pirmosios užsikrėtimo dienos. ŽIV infekcijos gydymas skiriamas vidutiniškai po 5–8 metų nuo užsikrėtimo šiuo virusu. Visą tą laiką yra stebima ŽIV užsikrėtusiojo imuninė sistema. Pradėjus gydymą (ART), jis trunka visą gyvenimą. Paprastai, prieš skirdami ŽIV ligos gydymą, gydytojai įvertina bendrą paciento sveikatą bei imuniteto būklę – laboratorinių tyrimų duomenis (viruso koncentraciją kraujyje ir CD4 ląstelių skaičių) ir paciento pasirengimą gydytis bei laikytis gydymo režimo. Vaistai (ART) nesunaikina viruso, tačiau sumažina jo koncentraciją žmogaus organizme, stabilizuoja imunitetą. ART ilga laiką leidžia neprogresuoti ŽIV infekcijai. ŽIV liga yra neišgydoma, bet kontroliuojama lėtinė užkrečiamoji liga. Per trisdešimt metų skaičiuojant nuo ŽIV atradimo, vakcinos nuo ŽIV mokslininkams dar nepavyko sukurti.
