Per pastaruosius metus Lietuvoje sparčiai daugėjo žmonių, kurie kasdienius finansinius reikalus tvarko naudodamiesi banko kortelėmis, išmaniaisiais telefonais ar tiesiog internetu.
Bekontakčiai mokėjimai, QR kodai, automatiniai pavedimai, visa tai jau tapo norma daugeliui miestų gyventojų. Tačiau išorės veiksniai neretai primena, kad ši patogi sistema gali lengvai sustoti.
Būtent taip nutiko neseniai Ispanijoje ir Portugalijoje, dingus elektrai, staiga paaiškėjo, kad be grynųjų pinigų įsigyti net paprasčiausių prekių tampa praktiškai neįmanoma. Mokėjimo terminalai neveikia, bankomatai taip pat.
Nors tai atrodė kaip išimtis, iš tikrųjų tai yra įspėjimas – visiškai atsisakius grynųjų, rizikuojame tapti bejėgiai bet kokios krizės akivaizdoje. Šis klausimas ypač aktualus Lietuvoje, kur per pastaruosius dešimt metų bankomatų skaičius sparčiai mažėjo.
Jei tendencijos nesikeis, tyrimai rodo, kad bankomatų Lietuvoje gali nebelikti per artimiausius 14 metų. Ar tikrai esame pasiruošę gyvenimui be grynųjų?
Bankomatų skaičiaus mažėjimas – prognozė aiški
2011 metais Lietuvoje veikė daugiau kaip 1 600 bankomatų – šiandien jų likę vos 1133. Šis skaičius vis dar gerokai mažesnis nei prieš dešimtmetį. Tendencija aiški: elektroniniai atsiskaitymai populiarėja, o fizinių grynųjų pinigų prieigos taškų mažėja.
„Merchant Machine“ duomenimis, jei per pastaruosius 10 metų fiksuotas bankomatų skaičiaus mažėjimo tempas nesikeis, Lietuva gali būti viena iš pirmųjų šalių Europoje, kur bankomatai išnyks, o tai gali nutikti jau po 14 metų.
Panašios prognozės taikomos ir Norvegijai bei Airijai. Tai reiškia, kad ateityje gyventojai turės vis dažniau pasikliauti tik negrynaisiais atsiskaitymais.
Būtinas planas B
Lietuvos bankas oficialiai nekomentuoja, ar bankomatai tikrai išnyks iki 2038 metų, tačiau pripažįsta, kad mokėjimo paslaugų prieinamumas turi būti užtikrintas visiems. Tai reiškia ir tiems, kurie nori naudoti grynuosius.
Net 57 proc. šalies gyventojų sako, kad jiems svarbu turėti galimybę atsiskaityti grynaisiais pinigais. Svarbu ir tai, kad 2022 metais regionuose buvo įrengta 100 naujų bankomatų, o šiandien 90 proc. gyventojų turi galimybę bankomatą pasiekti per 10 kilometrų, o 99 proc. – per 20 kilometrų.
Tačiau tai – šiandien. Kas bus po kelerių metų, kai dalis paslaugų taps centralizuotos ir orientuotos tik į skaitmeninius kanalus?
Bankų strategijos
Lietuvos bankų asociacija pažymi, kad nors bankų, turinčių savo bankomatus, skaičius mažėja, į rinką žengia ir kiti žaidėjai, pavyzdžiui, „Perlas“, siūlantis pinigų išmokėjimą per 2 500 terminalų. Taip pat vystomi savitarnos terminalai, kurie gali būti pritaikyti ir kaip alternatyvūs bankomatai.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad šie sprendimai dažnai priklauso nuo elektros ir interneto veikimo. Jei įvyktų stichinė nelaimė, kibernetinis incidentas ar tiesiog ilgesnis elektros tiekimo sutrikimas, veiktų tik tai, kas veikia nepriklausomai nuo tinklų. Ir čia vienintelis atsakymas yra grynieji.
Grynieji – ne atgyvena, o saugiklis
Nepaisant augančio skaitmeninio patogumo, grynieji pinigai turi vieną svarbų privalumą – jie veikia visada. Jų nereikia įjungti, jie nepriklauso nuo programėlių, elektros ar bankinių sistemų. Todėl vis daugiau šalių, kurios anksčiau siekė visiško skaitmenizavimo, persvarsto savo strategijas.
Švedija ir Norvegija, dar visai neseniai laikytos „begrynių“ pionierėmis, jau grįžta prie sprendimų, stiprinančių fizinio atsiskaitymo galimybes. Priežastys paprastos: saugumas, nacionalinis stabilumas ir socialinė lygybė. Ne visi turi telefonus, ne visi moka naudotis programėlėmis, o pinigų reikia visiems.
Ar 14 metų – daug?
Jeigu šiandien tau 30 ar 40 metų, gali būti, kad pensijos sulauksi pasaulyje be bankomatų. Ir klausimas, ar tu jam pasiruošęs. Ne tik technologiškai, bet ir vertybiškai. Kiek grynųjų laikai piniginėje? Ar žinai, kaip veikia tavo banko saugumo planas, jei dingtų elektra?
Tai nėra apie nostalgiją. Tai apie pasirinkimą turėti alternatyvą. Ir kol kas grynieji, bene vienintelė nepriklausoma mokėjimo forma, kuri veikia be tarpininkų. Tad galbūt verta kartais pasiimti ne tik kortelę, bet ir šiek tiek grynųjų, ne tam, kad atsisakytum progreso, o tam, kad turėtum pasirinkimą, kai jo labiausiai reikės.
