Pernai metais profesinės karo tarnybos (PKT) karių skaičius paaugo tūkstančiu, sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Anot jo, tai yra geriausias rezultatas per pastaruosius 20 metų.
„Atlikus namų darbus, pakeitus socialinių poreikių paketus, imant intervalą nuo praeitų metų kovo mėnesio iki šių metų kovo mėnesio mes turime 13,4 tūkst. PKT karių ir prieaugis yra nei daug, nei mažai – tūkstantis, 8 proc. per metus. Tai yra berods didžiausias ir geriausias rezultatas per 20 metų“, – ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) žurnalistams teigė R. Kaunas.
Pasak ministro, pernai metais pagrindinę į PKT atėjusių karių dalį – 60 proc. – sudarė privalomąją pradinę karo tarnybą atlikę piliečiai. Dar 24 proc. į PKT atėjo iš atsargos, 6 proc. iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP). Dar 5 proc. buvo Lietuvos karo akademijos (LKA) absolventai.
„Nesame Rusija, mums labai svarbus mūsų karys, mums labai svarbus kiekvienas Lietuvos pilietis ir kiekvienas šalies profesionalas. Kariai tokie ir yra – profesionalai. Dedame visas pastangas, kad kariai gebėtų savo darbą ir įsipareigojimus atlikti tinkamai“, – akcentavo ministras.
R. Kaunas taip pat priminė, kad iki 2035 m. yra išsikeltas tikslas turėti iki 20 tūkst. PKT karių. Šiuo metu tokių karių yra 13,4 tūkst.
KAM vadovas taip pat pažymėjo, kad paaugo karių iš KASP skaičius – per metus fiksuojamas 250 savanorių prieaugis – 4 proc. per metus.
Kalbant apie ateitį, savanorių ir kitus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių skaičių iki 2035 m. ketinama padidinti iki 6,8 tūkst. – dabar jų yra 5,8 tūkst.
Kartu pastebima, kad auga savanoriškai privalomąją karo tarnybą norinčių atlikti jaunuolių – pernai iš 3,8 tūkst. pašauktų asmenų 99,8 proc. tarnybą pradėjo savo noru arba pirmumo tvarka, o 0,2 proc. – pagal privalomą šaukimo tvarką.
„Savanoriai pradėjo dominuoti, o antroje vietoje šauktiniai pareiškė savo norą pakelti save sąraše, t. y. pirmumo teise atlikti tarnybą. Tai indikuoja mūsų šalies pilietiškumą, mūsų jaunų žmonių pareigos atlikimo supratimą“, – sakė R. Kaunas.
Teigiamos tendencijos matomos ir rengiant būsimus karininkus bei stiprinant rezervą. 2025 m. jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose (JKVM) studijavo 615 klausytojų – 8 proc. daugiau nei 2024 m.
Be to, pernai buvo priimta ir daugiau kariūnų į LKA – iš viso tokių buvo 143, o tai 44 proc. daugiau nei 2024 m.
Teigiama, kad augo ir aktyviojo kariuomenės personalo rezervo (AKPR) pajėgumai. 2025 m. parengtojo kariuomenės personalo rezervo karių, įtrauktų į AKPR, skaičius buvo 3 proc. didesnis nei 2024 m., o bendras AKPR skaičius buvo 11 proc. didesnis nei 2024 m.
Priduriama, kad į komendantinių vienetų karių mokymus 2025 m. planuota pašaukti 1 tūkst. karių, tačiau pašaukta dvigubai daugiau – 2 tūkst.
ELTA primena, kad pernai birželį Seimas pritarė KAM siūlomam įstatymų pakeitimų paketui, kuriuo siekiama pagerinti socialines karių sąlygas, didinti atlyginimus bei išmokas.
Toks siūlymas atsirado po to, kai balandžio viduryje prezidento Gitano Nausėdos sušauktame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje buvo iškeltas tikslas iki 2038 m. išplėsti kariuomenės pajėgumų skaičių.
2023 m. gegužę VGT pritarė KAM siūlymui Lietuvoje formuoti divizijos dydžio karinį vienetą. Diviziją, kurios pagrindą sudarytų Lietuvos „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“ ir „Aukštaitijos“ brigados, planuota suformuoti iki 2030 m.
Dėl šios priežasties sausio mėnesį VGT sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet. Šalies vadovo G. Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
