Telefone staiga nustojo veikti 5G ryšys? Tik nedaugelis įtartų, jog dėl to gali būti kaltas Rusijos glūdumoje įjungtas GPS signalo slopintuvas. Kaip teigia „Telia“ atstovai, pastaraisiais mėnesiais Lietuvoje padažnėję GPS trikdžiai ne tik apsunkina aviacijos darbą, bet ir skatina kalbėti apie nuo šios technologijos priklausomos naujausios mobiliojo ryšio infrastruktūros atsparumą.
„Oro navigacijos“ duomenimis, pranešimų apie GPS ryšio trikdžius kiekis virš Lietuvos oro erdvės per metus išaugo net 6 kartus – 2023 m. paskutinį ketvirtį fiksuoti 124 pranešimai, o 2024 m. tą patį laikotarpį – daugiau nei 800. Vien 2025 m. pirmoje sausio pusėje (nuo 1 iki 17 d.) gauti 234 pranešimai dėl GPS trikdžių, kas rodo, kad problema ne tik nemažėja, bet priešingai – darosi vis didesnė.
„GPS šiandien naudojamas toli gražu ne vien tik navigacijai. Tam, kad 5G bazinės stotys galėtų kokybiškai funkcionuoti, joms taip pat būtina reguliariai prisijungti prie GPS palydovų. Nors laikini šio ryšio trikdžiai niekaip nepaveikia jų darbo, matydami nepalankias tendencijas, jau prieš metus ėmėmės priemonių mažinti galimas ryšio sutrikimo rizikas. Mūsų įdiegti sprendimai šiandien garantuoja nepertraukiamą 5G veikimą net ir tuose Lietuvos regionuose, kuriuos dažnai pasiekia nedraugiškos GPS blokatorių bangos“, – teigia „Telia“ radijo ryšio vadovas Ramūnas Mikalauskas.
Kaip veikia GPS signalų trikdymas?
GPS trikdžiai dažniausiai būna dviejų tipų: trukdymas (angl. jamming) ir koordinačių klastojimas (angl. spoofing). Trukdymo atveju, specialiais įrenginiais siunčiami stiprūs signalai toje pačioje dažnių juostoje, kurioje veikia GPS, dėl ko imtuvai nebegali priimti tikrojo signalo. Koordinačių klastojimo atveju siunčiamas klaidingas GPS signalas, kuris navigacijos įrenginius priverčia rodyti neteisingą buvimo vietą ar laiką.
Baltijos šalyse ir Lenkijoje fiksuojami trikdžiai yra tiesiogiai susiję su Rusijos vykdomu karu prieš Ukrainą. Rusija, siekdama apsaugoti savo nuo objektus nuo ukrainiečių puolimo, imasi elektroninės kovos priemonių, tarp kurių yra GPS slopinimas. Trikdant signalą, priešų paleistas dronas ar raketa arba pasimeta, arba gauna klaidingas taikinio koordinates.
Nors trikdžių intensyvumas ir geografinė aprėptis nėra pastovūs ir nuolat keičiasi, labiausiai jie pastebimi su Kaliningrado sritimi besiribojančiuose šalies regionuose. GPS veikimo sutrikimus sekančiuose gpsjam.org žemėlapiuose matyti, kad signalas stipriausiai blokuojamas visoje vakarų Lietuvoje. Trikdžių taip pat matyti Baltijos jūroje, pietų Lietuvoje ir net šalies gilumoje – ties Kaunu.
„Minimų GPS trikdžių paprasti vartotojai gali net nepastebėti – „Waze“, „Google Maps“ ir kitos navigacijos programėlės gali puikiai veikti tiek Klaipėdoje, tiek Kuršių Nerijoje, kur signalas slopinamas labiausiai. Taip yra todėl, kad trikdytojams mažai aktualūs antžeminiai objektai. Jų pagrindinis tikslas – apsunkinti skraidančių lėktuvų ir dronų judėjimą, todėl trikdymo įrenginiai nukreipti į didesnį aukštį. Todėl priešiškoms jėgomsjau kurį laiką skleidžiant stiprius GPS trikdžius, apie tai prabilo aviacijos atstovai “, – aiškina R. Mikalauskas.
Kaip GPS signalai susiję su 5G ryšio veikimu?
Priešingai, nei 4G ir ankstesnių kartų mobiliojo ryšio tinkluose, GPS yra gana svarbus 5G infrastruktūros komponentas. Jis naudojamas itin tiksliai laiko sinchronizacijai tarp bazinių stočių. Kadangi pačiose radijo dažnių juostose duomenys tai siunčiami, tai priimami, ir visos bazinės stotys, tarsi diskusijoje dalyvaujantys žmonės, privalo tiksliai žinoti, kada „kalbėti“, o kada „klausytis“.
„5G tinklo veikimui būtina mikrosekundžių tikslumu sinchronizuoti laiką tarp visų bazinių stočių – jei viena stotis pradėtų siųsti duomenis, kai kita tuo metu juos priima, įvyktų signalų interferencija, kuri smarkiai pablogintų ryšio kokybę arba visiškai sutrikdytų ryšį. GPS signalai čia yra ypač vertingi, nes kiekvienas GPS imtuvas iš palydovų gauna tą patį, itin tikslų atominių laikrodžių generuojamą laiko signalą. Tai užtikrina, kad visos bazinės stotys funkcionuoja vienu ritmu, pagal tą patį laikrodį“, – atskleidžia specialistas.
Kita vertus, GPS laiko sinchronizacija 5G tinklo veikimui nėra tokia kritiška, kaip galėtų pasirodyti. Net bazinei stočiai praradus GPS signalą, ryšio kokybės suprastėjimas daugeliui vartotojų taptų pastebimas tik po kelių dienų, kadangi stotyse esantys vidiniai laikrodžiai tam tikrą laikotarpį dar išlaikytų pakankamą laiko skaičiavimo tikslumą. Be to, net jeigu kelių savaičių GPS signalas taip ir neatsirastų, vartotojai galėtų toliau naudotis nuo GPS taip smarkiai nepriklausančiu 4G ryšiu.
Aviacijai didelio pavojaus nekelia
Nors GPS trikdžiai sukelia tam tikrų iššūkių 5G tinklams, didžiausią jų poveikį vis dėlto jaučia transporto sektorius, ypač aviacija. Prastas GPS signalas orlaivių įgulą verčia imtis nestandartinių veiksmų, bet realios grėsmės keleiviams nekelia. Kitaip nei paprastas dronas, kuris visiškai priklauso nuo GPS signalų, modernūs keleiviniai lėktuvai naudoja net kelias nepriklausomas navigacijos sistemas, kurios visada pasirengusios pakeisti viena kitą.
Ypač svarbią reikšmę skrydžių saugumui užtikrinti turi oro uostuose veikiančios antžeminės navigacijos sistemos. Jos perduoda lėktuvams tikslias nusileidimo instrukcijas ir koordinates, nepriklausomai nuo GPS signalų. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose veikia ILS (angl. InstrumentLanding System) tūpimo sistemos, kurios lėktuvams leidžia saugiai nusileisti net ir smarkiai trikdomoje erdvėje. Be to, lėktuvuose įrengtos inercinės navigacijos sistemos gali savarankiškai sekti orlaivio poziciją remiantis judėjimo jutikliais, be jokių išorinių signalų.
Neseniai, sausio 16 dieną, iš Londono į Vilnių skridęs „Ryanair“ lėktuvas dėl stiprių GPS trikdžių buvo nukreiptas į Varšuvą, tačiau galiausiai vis tiek sėkmingai nusileido Vilniaus oro uoste. Nors šis incidentas atkreipė visuomenės dėmesį, svarbu suprasti, kad tokio pobūdžio sprendimai priimami ne dėl saugumo rizikų, o dėl oro uostų procedūrų. Pilotams pastebėjus, kad GPS koordinatės neatitinka realios padėties, jie taiko alternatyvias sistemas, tačiau tam tikros nusileidimo procedūros gali reikalauti veikiančio GPS. Būtent dėl to, esant galimybei nenukrypti nuo įprasto veiksmų planų, gali būti priimtas sprendimas skristi į kitą oro uostą.
„Povandeniniai kabeliai, oro navigacijos priemonės, mobilusis ryšys – visur įžvelgiame geopolitinių įtampų sukeltus iššūkius. Laimė šiuolaikinės technologijos yra kuriamos remiantis patikimumo ir atsparumo principais, todėl tiek tyčia, tiek netyčia keliamų trikdžių poveikis moderniai infrastruktūrai yra labiau nepatogumas, nei reali grėsmė. Kaip dar prieš metus įdiegto transmisijos tinklo atveju, pavojus savo infrastruktūrai stengiamės numatyti iš anksto ir aktyviai investuojame į papildomus sprendimus, leidžiančius mūsų tinklui sklandžiai veikti net ekstremalių situacijų atvejais“, – pabrėžia „Telia“ radijo ryšio vadovas.
