Nors atrodytų, kad XXI amžiuje visuomenė pagaliau pradeda atviriau kalbėti apie lytinį švietimą, kai kurie politikai renkasi priešingą kryptį. Seimo narys Rimas Jonas Jankūnas siūlo griežtinti erotinių prekių reklamos ribojimą, teigdamas, jog tai būtina siekiant apsaugoti nepilnamečius nuo neigiamo informacijos poveikio.
Tačiau visuomenėje vis garsiau pasigirsta klausimai – ar tokie draudimai išties saugo vaikus, ar tik slepia problemas po kilimu? Lietuvos viešajai erdvei pasižyminčiai vis dar ribotu lytinio švietimo prieinamumu, erotinių prekių reklamos cenzūra kelia daug abejonių.
Ekspertai primena, kad informacijos nebuvimas neapsaugo, o dažnai net labiau pakenkia nepilnamečiams, kurie svarbius atsakymus tada randa ne iš patikimų šaltinių, o iš draugų, „TikTok“ ar pornografijos.
Prieš siūlant draudimus, vertėtų pirmiausia įsivertinti realų poveikį, kurį tokia reklama daro vaikams. Kol kas akivaizdu viena – įstatymų projektuose kalbama apie vaikų saugumą, bet ne apie tai, kaip vaikai iš tikrųjų jaučiasi ir kokių žinių jiems trūksta.
Ką siūlo Seimo narys?
Rimas Jonas Jankūnas. ELTA / Andrius Ufartas
Parlamentaras Rimas Jonas Jankūnas teigia, kad gatvėse ir ant transporto priemonių daugėja vaikams matomos erotinių prekių reklamos. Jo nuomone, tokia reklama daro neigiamą poveikį nepilnamečiams, todėl būtina įstatymiškai uždrausti ją rodyti viešose erdvėse, kuriose ją gali matyti vaikai. Tam buvo parengtas patobulintas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo variantas.
Pagal siūlymą, reklama apie prekes ir paslaugas, skirtas suaugusiesiems, turėtų būti ribojama taip, kad jos nebūtų prieinamos jaunesniems asmenims nei nurodyta. Įstatymo pataisos taip pat numato aiškesnį amžiaus ribojimą – 7, 14 ir 18 metų. Siekiama, kad reklamos būtų matomos tik tiems, kuriems jos ir yra skirtos.
Prezervatyvų reklamos – grėsmė ar švietimo spraga?
Vienas iš labiausiai aptarinėjamų pavyzdžių – prezervatyvų reklamos, kurias mato vaikai važiuodami į mokyklą. Politikui tai atrodo pavojinga. Tačiau daugeliui visuomenės narių tai – tiesiog prevencijos forma, kuri netiesiogiai primena apie saugų lytinį elgesį. Juolab, kad tokia reklama dažniausiai neturi jokio seksualizuoto turinio.
Tikėtina, kad didesnę žalą vaikui padaro ne reklaminis stendas, o suaugusiųjų baimė kalbėti apie intymias temas. Būtent tai ir tampa pagrindine lytinio neišprusimo priežastimi.
Kodėl reikalingas švietimas, o ne cenzūra?
Lytinis švietimas Lietuvoje tebėra fragmentiškas ir dažnai priklauso nuo individualių mokytojų pastangų. Mokyklos retai turi struktūrizuotas, mokslu grįstas programas, kurios padėtų vaikams saugiai pažinti save, kūną ir santykius. Reklamos draudimas šioje vietoje tėra paviršinis sprendimas, kuris tik išryškina tikrąją problemą – žinių trūkumą.
Informacijos nebuvimas sukuria tik dar daugiau mitų, baimių ir nepasitikėjimo. Vaikai nesužino, kodėl svarbu naudoti apsaugos priemones, ką reiškia sutikimas ar kaip atpažinti netinkamą elgesį. Tokie draudimai, deja, prisideda prie šio nežinojimo.
Kur veda tokie sprendimai?
Seimo nario siūlymas žada, kad verslas prisitaikys prie naujų taisyklių, tačiau dar kartą pamirštama paklausti – ar vaikai nuo to taps saugesni? Toks požiūris, kai verslas tampa priešas, o informacija – grėsmė, veda prie visuomenės, kurioje kalbėti apie seksą yra gėda. Tokia aplinka augina jaunus žmones, kurie bijo klausti, gėdijasi kūno pokyčių ir yra pažeidžiami.
Iš vaikų negalima atimti galimybės suprasti pasaulį. Draudimai gali būti reikalingi tam tikrais atvejais, tačiau jie negali tapti pagrindiniu ugdymo metodu.
Reikia daugiau drąsos, ne baimių
Šiandien reikia ne dar vieno draudimo, o drąsos įtraukti tikrą, atvirą ir į vaiką orientuotą lytinį švietimą į švietimo sistemą. Tik tuomet vaikai bus ne tik „apsaugoti“, bet ir pasiruošę. Nes kuo daugiau bandysime „apsaugoti“ juos nuo realybės, tuo labiau paliksime vienus su pavojais, kai jie pasirodys.
Vaikai nėra problema, kurią reikia spręsti per draudimus. Jie – visuomenės ateitis, kuriai reikia žinių, o ne tylos.
