Ginčai tarp vairuotojų dėl to, ar greičio matuoklis gali nufotografuoti automobilį iš galo, tęsiasi jau daugelį metų. Atsakymas nėra toks paprastas, nes viskas priklauso nuo konkretaus prietaiso tipo.
Šiame tekste paaiškinsime, kaip veikia greičio matuokliai Lietuvoje, ką galima matyti nuotraukoje ir kada tikėtis baudos.
Visų pirma, dauguma stacionarių greičio matuoklių Lenkijoje fotografuoja automobilius iš priekio. Tai leidžia užfiksuoti ne tik valstybinį numerį, bet ir vairuotojo veidą, o tai tampa svarbu, kai pažeidėjas bando išvengti atsakomybės ir atsisako priimti baudą.
Tačiau modernesni įrenginiai, ypač įrengti greitkeliuose ar pavojingose eismo vietose, gali turėti dvi kameras. Tokios sistemos fiksuoja pažeidimus tiek iš priekio, tiek iš galo. Tarp jų yra tokie modeliai kaip „MultaRadar CD“, „TraffiStar SR390“ ar „Mesta Fusion RN“.
Verta pastebėti, kad fotografuojant iš galo, dažniausiai užfiksuojama tik galinė numerių lenta, bet to dažnai pakanka, jog būtų galima pradėti baudos skyrimo procedūrą.
Kaip veikia fotoradarai ir kokiu atstumu jie fiksuoja?
Šie įrenginiai veikia naudodami radijo bangas arba lazerinę technologiją. Aptikę greičio viršijimą, jie automatiškai padaro nuotrauką – kartais vieną, o kartais net tris, priklausomai nuo nustatymų.
Matavimo nuotolis gali siekti iki 60 metrų, tačiau įprastai nuotraukos daromos iš 10–30 metrų atstumo. Svarbu suprasti, kad pats vairuotojas ne visada pastebi, jog buvo užfiksuotas, mat ne visi įrenginiai skleidžia ryškų blykstės švytėjimą.
Ar blykstė visada reiškia, kad gausi baudą?
Ne. Nors blykstė dažnai rodo, kad nuotrauka padaryta, tai dar nereiškia, kad bauda bus išrašyta. Kai kuriais atvejais blykstė pasirodo testavimo ar kalibravimo metu. Taip pat prietaisai gali reaguoti į nedidelius greičio viršijimus, kurie neviršija nustatytos tolerancijos ribos, pavyzdžiui, 51 km/h vietoje 50 km/h.
Dalis nuotraukų taip pat atmetama dėl prastų oro sąlygų ar neryškių numerių. Taigi, net jei matai blykstę, dar nebūtinai esi nubaustas.
Ką matome nuotraukoje iš greičio matuoklio?
Paprastai tokia nuotrauka parodo:
- transporto priemonės registracijos numerį;
- vairuotojo veidą (jei nuotrauka daryta iš priekio);
- įvykio datą, laiką ir vietą;
- užfiksuotą greitį ir leistiną normą;
- naudojamo įrenginio numerį bei operatoriaus kodą.
Visi šie duomenys vėliau siunčiami kartu su oficialiu pranešimu, kuris prižiūri eismo pažeidimų fiksavimo sistemą.
Kada sulauksite baudos?
Administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per 2 metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos.
Administracinis nurodymas – į protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per 15 kalendorinių dienų nuo protokolo įteikimo dienos, o kai jis su administraciniu nurodymu surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, – per 30 kalendorinių dienų nuo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą
Tačiau realybėje laiškai su baudomis dažniausiai pasiekia vairuotojus per 2–4 savaites. Jeigu fiksuojama daug pažeidimų arba sistema stringa, procesas gali užsitęsti. Baudos įprastai atsiunčiamos registruotu paštu, su prašymu identifikuoti, kas vairavo automobilį tuo metu.
Dauguma greičio matuoklių Lietuvoje fotografuoja automobilius iš priekio, bet šiuolaikiniai prietaisai vis dažniau geba užfiksuoti ir galą. Nors blykstė nebūtinai reiškia, kad gausite baudą, tačiau rizikuoti tikintis, kad nepamatys, nereikėtų.
Geriausias būdas išvengti nemalonių siurprizų yra tiesiog laikytis greičio apribojimų.
