Lietuvoje vis labiau populiarėjant savitarnos ir kitoms naujų technologijų plovykloms vairuotojai jose neretai patiria įvairius iššūkius – nuo netinkamo plovimo priemonių naudojimo iki automobilio apgadinimo dėl neatsargumo ar nežinojimo.
Pastarosios priežastys gali lemti automobilio kėbulo pažeidimus, papildomas išlaidas remontui ar net techninius gedimus. Draudikas aptaria dažniausiai pasitaikančias vairuotojų klaidas plovyklose ir pateikia patarimus, kaip jų išvengti.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, 2024–2025 metais automobilių plovyklose užfiksuota pusantro šimto draudžiamųjų įvykių. Juose nukentėjusiems automobilių savininkams atlyginta 110 tūkst. eurų nuostolių, vidutinė išmokos suma šiuo laikotarpiu siekė 1 034 eurus.
Po plovimo pasirodo seni įbrėžimai
Pasak „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovo Agniaus Gučiaus, didžioji dalis draudžiamuosius įvykius patyrusių vairuotojų kreipiasi dėl automobilio apibraižymų, tačiau dažniausiai – be kaltinimų plovimo paslaugas teikiančioms įmonėms.
„Kai transporto priemonė yra nuplauta ir nublizginta, žmonės pastebi senus apibraižymus bei apgadinimus. Išvažiavę iš plovyklos vairuotojai šepečiu apvalo ant automobilio likusius vandens likučius ir tuomet dažniausiai pamato transporto priemonės pažeidimus, kurie anksčiau buvo pasislėpę po nešvarumais bei nebuvo jos vairuotojui kritę į akis“, – pasakoja draudimo bendrovės atstovas.
A. Gučius atkreipia dėmesį, kad transporto priemonės įbrėžimai dėl plovyklos kaltės yra gerokai retesni, o tokie draudžiamieji įvykiai turi labai aiškius bendrus požymius. „Atliekant panašių įvykių vertinimą, tenka išanalizuoti plovyklos įrangos veikimą. Jei plaudami šepečiai sukasi iš viršaus į apačią ir juda per variklio gaubtą vertikaliai, vadinasi, įbrėžimas ar kitas pažeidimas negali būti kitos krypties, nes plovykloje tiesiog nėra priemonių jį padaryti“, – aiškina draudikas.
Draudimo bendrovės atstovas išskiria ir dažnai plovyklose pasitaikančias vairuotojų manevravimo klaidas. „Žmonės, išvažiuojantys šlapiais automobiliais, neįvertina, kad kelio danga prie pat plovyklos gali būti slidi ir apledėjusi bei laiku nesustabdo transporto priemonės. Pasitaiko, kad, netinkamai atlikdami posūkį, jie atsitrenkia į išorinę plovyklų įrangą, stulpelius, stabdomuosius bortelius ar užkardas“, – vardija draudimo bendrovės Turto žalų skyriaus vadovas.
Vairuotojų įgūdžiai plovyklose – itin svarbūs
Plovyklos viduje, pasak A. Gučiaus, eismo įvykiai nutinka tuomet, kai vairuotojas nesilaiko plovyklos instrukcijų ir netinkamai įvertina situaciją. „Pavyzdžiui, konvejerinėje plovykloje jis turi užvažiuoti ant konvejerio juostos, įjungti laisvą pavarą ir atitraukti kojas nuo pedalų, o rankas – nuo vairo. Tuo tarpu praktika rodo, kad vairuotojams maga netinkamu laiku pasukti vairą ar spustelėti stabdžių pedalą. Panašu, kad prie vairo sėdinčiam žmogui, kai automobilis juda konvejeriu, nors ir nevažiuoja, suveikia instinktas paspausti stabdį, ir tuomet įvyksta susidūrimas su už jo judančia transporto priemone“, – praktiniais pavyzdžiais dalinasi draudimo bendrovės atstovas.
A.Gučius atkreipia dėmesį, kad dviejų transporto priemonių susidūrimai dažniausiai įvyksta išvažiuojant iš konvejerinės plovyklos. „Jose konvejeris juda nepertraukiamai ir nereaguoja, ar automobilis, išvažiavęs iš plovyklos, sustojo, ar ne. Jei transporto priemonė, išmesta iš konvejerio juostos, stovi, svarbu kuo greičiau pajudėti pirmyn, nes uždelsus ir laiku neatlaisvinus vietos, iš galo atsiras kitas automobilis, kuris kliudys jūsiškį. Tokiose situacijose eismo nelaimės dažnai nutinka ne tik dėl vairuotojų atidumo, bet ir dėl jų praktikos stokos“, – tvirtina draudimo bendrovės Transporto žalų skyriaus vadovas.
A.Gučiaus teigimu, greičiau tokiose situacijose turi reaguoti automobilių su automatine pavarų dėže vairuotojai, nes šiose transporto priemonėse pavara neįsijungia, kai automobilis juda, todėl reikia spėti sustoti, įjungti važiavimo režimą ir judėti tolyn. „Taigi, kiekvienas konvejerinės plovyklos klientas turi įsivertinti, ar šiuos veiksmus jis gebės atlikti sklandžiai, nesutrikdant plovyklos darbo ir nerizikuojant, kad iš galo į jį įvažiuos kita transporto priemonė“, – sako draudikas.
Važiuojant į automatinę plovyklą jis vairuotojams pataria įvertinti automobilio kėbulo ypatumus. „Svarbu, kad veidrodėliai būtų tinkamai pritvirtinti, kad nebūtų atsipalaidavusios apdailos juostos. Pavyzdžiui, jei automobilio durelių apsaugos juosta laikosi netvirtai, stipri vandens srovė arba šepečiai gali ją nesunkiai nulupti. Reikėtų nepamiršti ir ant bagažinės dangčio pasitaikančių nestandartinių apdailos detalių. Plovyklos šepečiai sukasi nemažu greičiu, todėl jie nesilpna jėga prisiliečia prie tų detalių, kurios gali nulūžti, pavyzdžiui, papildomos antenos. Dažniausiai plovyklos darbuotojai apžiūri ir įvertina tokias rizikas, tačiau dėmesį kiekvieną kartą į tai turėtų atkreipti į patys vairuotojai. Gamykliškai tvarkingi automobiliai plovyklose panašių žalų dažniausiai nepatiria“, – teigia A. Gučius.
Savitarnos ar automatines plovyklas besirenkantiems vairuotojams draudikas pataria atidžiai laikytis instrukcijų, cheminėmis medžiagomis valant transporto priemonės saloną. „Pasitaiko atvejų, kai cheminiai plovikliai paveikia automobilio plastmasines dalis. Atsargiau reikėtų su jais elgtis tuomet, kai automobilio salonas yra šviesios spalvos arba turi odos intarpų. Reikėtų visada įvertinti, ar medžiaga, kuria valote saloną, yra tinkama valyti jame esantiems ekranams, ar ji nepadarys žalos jų stiklams“, – pataria A. Gučius.
Jo teigimu, savitarnos ar automatinėse plovyklose vanduo dėl per didelės srovės kartais patenka į tarpus, į kuriuos jis neturėtų patekti. „Todėl reikėtų vengti didele srove purkšti vandenį tarp stiklo ir durų, po variklio gaubtu ar į žibintus. Būna, kad vanduo patenka ir į automobilio laidyną, ir į durų tarpus. Svarbu žinoti, kad stipri vandens srovė plovyklose yra skirta nuplauti kėbulo detalėms, o ne pašalinti nešvarumus iš tarpų“, – pabrėžia draudikas.
Nuostolius atneša neprognozuojamas vairuotojų elgesys
Pasak A. Gučiaus, žalos neretai pridaro ir neprognozuojamas vairuotojų elgesys: yra pasitaikę atvejų, kai automatinėse plovyklose, veikiant plovimo programai, žmonės atidaro langą arba net išlipa iš automobilio. „Tokių poelgių priežastys yra sunkiai paaiškinamos, tačiau padariniai dažniausiai – itin nemalonūs. Pavyzdžiui, esame užfiksavę atvejį, kai važiuojantis plovyklos mechanizmas staigiai atidarytas transporto priemonės duris tiesiog išlaužė“, – pasakoja draudimo bendrovės Transporto žalų skyriaus vadovas.
Kad plovyklose vairuotojai patirtų kuo mažiau eismo įvykių, draudimo bendrovės atstovas rekomenduoja visada tiksliai laikytis šiose vietose pateiktų instrukcijų.
Renkantis plovyklą A. Gučius pataria atsižvelgti ne tik į jos patogumą, bet ir į transporto priemonės nešvarumų ypatumus. „Kai automobilis yra itin purvinas, reikėtų rinktis ne automatinę, o kitos rūšies, pavyzdžiui, savitarnos plovyklą, kur automobilis plaunamas vandens srove. Nes storesnis, itin stipriai prilipęs purvo sluoksnis, valomas greitai besisukančiais šepečiais, kėbulo dangai gali padaryti žalos. Itin retai, tačiau automatinių plovyklų šepečiuose pasitaiko ir abrazyvinių smėlio dalelių, jei prieš jus buvo nuplauti keli juo padengti automobiliai. Tokiais atvejais gali būti pažeisti automobilio kėbulo dažai“, – sako draudikas.
Įvykus eismo ar draudžiamajam įvykiui, A. Gučius pataria neišvažiuoti iš plovyklos teritorijos ir būtinai apie jį pranešti plovyklos darbuotojams, nes, pasielgus priešingai, tokia situacija, pagal Kelių eismo taisykles, gali būti įvertinta kaip pasitraukimas iš įvykio vietos.
