Nors žmonių su negalia teises ginančios organizacijos siekia, kad aplinka žmones įgalintų, o ne įkalintų, universalaus dizaino principas Lietuvoje dar tik pradeda įsitvirtinti. Asmens su negalia teisių atstovė Lina Gulbinė pastebi, kad nors šio principo apraiškų šalyje netrūksta, dar prireiks kelerių metų, kol jis veiks nuosekliai ir kokybiškai. Norėdamos atitikti standartus, vis daugiau įstaigų imasi iniciatyvos įvertinti turimą infrastruktūrą. Viena iš gerųjų praktikų – Druskininkų ligoninės pavyzdys.
Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (LŽNS) informuoja, kad, vadovaujantis universalaus dizaino principais, sukurti pastatai ar produktai suteikia vienodą galimybę tuo pačiu daiktu ar paslauga naudotis kiekvienam žmogui, neišskiriant jų pagal fizines ar juslines galimybes. Skaičiuojama, kad pasaulyje apie 15 proc. gyventojų turi tam tikrą negalią, o Lietuvoje asmenys su negalia sudaro apie 8 proc. šalies populiacijos.
Įvertinus ir laikinus sveikatos sutrikimus patiriančius asmenis bei situacinius atvejus (pavyzdžiui, šeimas su mažamečiais vaikais, senjorus ir kt.), paaiškėja, kad Lietuvoje universalaus dizaino principais sukurta aplinka ir paslaugomis galėtų pasinaudoti net apie 1,1 mln. žmonių, t. y. maždaug 38 proc. šalies gyventojų.
LŽNS ekspertams atlikus esamos situacijos analizę, išryškėjo kelios esminės problemos: nėra vientisos universalaus dizaino sampratos, trūksta aiškaus teisinio reguliavimo, duomenys renkami nesistemingai, stokojama kompetentingų šios srities specialistų. Taip pat pastebima, kad skirtinguose Lietuvos regionuose universalaus dizaino įgyvendinimo ir priežiūros lygis nevienodas, nėra aiškaus valstybinių institucijų atsakomybių pasiskirstymo, o visuomenėje dar gajūs neigiami stereotipai.
Nors iniciatyvų ir priemonių universaliam dizainui diegti šalyje nemažai, atlikus analizę ir susisteminus duomenis paaiškėjo, kad egzistuoja apie 50 skirtingų priemonių, kurias įgyvendina 22 skirtingos institucijos. Šios priemonės dažnai kyla iš pavienių, trumpalaikių iniciatyvų, kurios neužtikrina nuoseklaus ir tęstinio universalaus dizaino principų taikymo. Didelis informacijos ir atsakomybių išsibarstymas tik apsunkina įgyvendinimą ir priežiūrą, todėl tikimasi, kad centralizuota sistema leistų efektyviau užtikrinti universalaus dizaino veikimą Lietuvoje.
Siekia patogumo ir saugos
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros Prieinamumo užtikrinimo ir konsultacijų skyriaus vedėja Lina Gulbinė pabrėžia, kad universalus dizainas yra kur kas platesnė sąvoka nei vien aplinkos pritaikymas žmonėms su negalia.
„Universalus dizainas – tai aplinkos ir gaminių kūrimas taip, kad jais galėtų naudotis visi žmonės kuo platesniu mastu, be specialaus pritaikymo. Produktai, pastatai ir aplinka projektuojami taip, kad visi asmenys, įskaitant turinčiuosius ribotus funkcinius gebėjimus, galėtų juos naudoti patogiai ir saugiai“, – aiškina L. Gulbinė.
Anot jos, universalus dizainas apima ir tinkamą, suprantamą informaciją, lankstumą, paprastą ir intuityvų naudojimą bei kitus principus, padedančius užtikrinti lygybę ir prieinamumą visiems. Lietuvoje jau vyksta iniciatyvos, siekiančios įgyvendinti šį principą, kad aplinka žmones neapribotų, o įgalintų.
„Šiuo metu, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai įgyvendinant Neįgaliesiems tinkamos aplinkos visose gyvenimo srityse plėtros programą ir vykdant aktyvią tarpinstitucinę komunikaciją, pastebime vis didesnį siekį aplinką kurti vadovaujantis universalaus dizaino principais. Vis dėlto suprantame, kad akivaizdžių rezultatų dar teks palaukti kelerius metus“, – teigia L. Gulbinė.
Įgyvendinant Aplinkos plėtros programą, sukurta Statinių prieinamumo stebėsenos ir kontrolės informacinė sistema STASIS. Joje įstaigos ir organizacijos gali registruoti valdomus ar naudojamus statinius. Užpildžius specialų klausimyną, parengtą atsižvelgiant į universalaus dizaino aspektus, jos gali pačios įsivertinti, kiek jų pastatai atitinka universalaus dizaino reikalavimus.
Geroji Druskininkų ligoninės praktika
Druskininkų ligoninė rodo atsakingą požiūrį į žmones su negalia. Siekdama, kad ligoninės paslaugos būtų patogiai prieinamos visiems rajono gyventojams, administracija nusprendė jų prieinamumą įvertinti kartu su tais, kuriems tai ypač aktualu.
Į ligoninę buvo pakviesti žmonių su negalia atstovai, kad pasidalytų savo patirtimi ir padėtų įvertinti, kaip gydymo įstaigos paslaugos ir erdvės atitinka jų kasdienius poreikius. Susitikime dalyvavo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Druskininkų filialo pirmininkė Lilija Sereikienė, tarybos narė Irena Goberienė ir Emilija, atstovaujanti Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ Druskininkų skyrių.
Kaip pasakoja ligoninės direktorė Evelina Raulušaitienė, vizito metu buvo aptartos orientacinės nuorodos, informaciniai stendai, personalo pasirengimas bendrauti su žmonėmis, turinčiais negalią, techninės pagalbos priemonės ir infrastruktūros pritaikymas.
„Regos negalią turinčių svečių komentarai padėjo mūsų komandai geriau suprasti, kurie sprendimai yra veiksmingi, o kur dar turime erdvės tobulėti. Ypač sujaudino Emilijos, turinčios judėjimo negalią, atvirai išsakyti įspūdžiai – ji sakė, kad vizitas ligoninėje paliko labai gerą emociją“, – pasakoja E. Raulušaitienė.
Emilija savo atsiliepime pabrėžė, kad patekti į gydymo įstaigą ir kabinetus buvo paprasta, be kliūčių. Anot jos, viskas patogiai pritaikyta, todėl ji jautėsi savarankiška ir saugi.
Ligoninės administracija užtikrina, kad visos gautos pastabos bus atsakingai įvertintos, o rekomendacijos – įtrauktos į tolesnius infrastruktūros ir paslaugų gerinimo planus. Tokie susitikimai, jų nuomone, padeda geriau suprasti realius žmonių su negalia poreikius ir kurti atviresnę, įtraukią, kiekvienam pacientui palankią sveikatos priežiūros aplinką.
„Druskininkų ligoninė išlieka atvira, atsakinga ir dėmesinga kiekvienam“, – pabrėžia direktorė.
Tarp kitko
Siekdama ištirti universalaus dizaino principų taikymo praktiką Lietuvos viešajame sektoriuje, Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija atliko universalaus dizaino principų reglamentavimo ir praktikos tyrimą. Jo metu vyko anketinė apklausa. Kvietimai dalyvauti tyrime buvo išsiųsti 89 institucijoms – nuo ministerijų iki savivaldybių administracijų.
Tyrimu siekta apklausti tris pagrindines institucijų grupes: nacionalinio lygmens institucijas (ministerijas, departamentus, agentūras, valstybės įmones), didmiesčių savivaldybes ir regionų savivaldybes. Iš viso tyrime dalyvavo ir anketas užpildė 65 institucijos – tai sudaro 76,5 proc. bendro grįžtamumo rodiklį.
Analizuojant aktyvumą pagal institucijų grupes, išryškėjo itin didelis didmiesčių savivaldybių įsitraukimas – visos 6 savivaldybės, turinčios daugiau nei 50 tūkst. gyventojų, pateikė užpildytas anketas (100 proc.). Nacionalinio lygmens institucijų dalyvavimas taip pat buvo aktyvus – iš 24 pakviestų dalyvavo 21 (87,5 proc.). Regionų savivaldybių (iki 20 tūkst. gyventojų) grįžtamumo rodiklis buvo žemesnis – iš 54 savivaldybių atsakymus pateikė 38 (70,4 proc.).
Toks aukštas bendras institucijų dalyvavimo lygis, ypač didmiesčių ir nacionalinių institucijų aktyvumas, leidžia daryti prielaidą apie didelį susidomėjimą universalaus dizaino tema ir jos aktualumą viešajame sektoriuje.
